- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje dislokuotų karių skaičius bus padidintas iki 17 tūkst., trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė Gynybos ministerija.
Šis sprendimas priimtas vykdant rugpjūčio 1 dieną prasidėsiančią operaciją „Saugi Palenkė“.
Gegužę Varšuva paskelbė, kad investuos daugiau kaip 2 mlrd. eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado anklavu ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą.
„Visi supranta, kokia pavojinga padėtis, turiu omenyje karą Ukrainoje ir tai, ką daro Rusijos Federacija“, – žurnalistams sakė lenkų gynybos viceministras Cezary Tomczykas (Cezaris Tomčykas).
Jis taip pat priminė nuolatines provokacijas pasienyje su Baltarusija.
Lenkijos gynybos ministerijos teigimu, šalies sieną aktyviai saugos 8 tūkst. karių, o 9 tūkst. karių liks rezerve.
Lenkijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula (Veslavas Kukula) sakė, kad „greitojo reagavimo pasienio pajėgos“ bus parengtos dislokuoti per dvi paras, kad padėtų pasieniečiams ir užkirstų kelią galimiems „netikėtumams“ iš Maskvos ir Minsko.
Kariai taip pat prisidėtų prie naujos gynybinės infrastruktūros, sukurtos pagal Lenkijos „Rytų skydo“ planą, kuriuo siekiama sustiprinti sienų saugumą.
C. Tomczykas sakė, kad programos tikslai bus pasiekti iki 2028-ųjų, tai yra ketveriais metais anksčiau nei anksčiau skelbta.
Anot jo, Lenkija pradėjo derybas su Europos investicijų banku (EIB) dėl finansavimo užtikrinimo.
Prieš trejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į Europos Sąjungą.
Lenkų, latvių ir lietuvių valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per sieną yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.
Pastaraisiais mėnesiais įvyko keli rimti incidentai, per kuriuos buvo sužeisti ar net žuvo pasienio intervencijose dalyvavę lenkų kariai ir pareigūnai.
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Lenkija išlieka kertinė Kyjivo rėmėja.
Maskvos puolimas privertė Varšuvą skubiai modernizuoti savo kariuomenę ir gynybai skirti 4 proc. BVP – daugiausiai iš visų NATO narių.
Lenkija už milijardus eurų yra įsigijusi karinės įrangos, daugiausia iš Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai3
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu1
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...
-
Naujoji Europos Komisija gavo žalią šviesą pradėti gynybos ir ekonomikos postūmį
Europos įstatymų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą naujai Ursulos von der Leyen komandai pradėti darbą, o Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad „nėra laiko gaišti“ stiprinant bloko gynybą ir konkurencingumą. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino 2025-ųjų ES biudžetą
Europarlamentarai trečiadienį nubalsavo už kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kuriame numatyta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita, sakoma Europos Parlamento (EP) prane&scar...
-
V. Putinas atvyko į Kazachstaną su dviejų dienų vizitu1
Dviejų dienų vizito metu V. Putinas turėtų surengti derybas su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu. ...
-
Lenkija ir Ukraina pasistūmėjo spręsdamos istorinį ginčą dėl Voluinės žudynių
Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai antradienį gyrė pažangą sprendžiant ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių ir sakė, kad dirba dėl aukų palaikų ekshumavimo. ...
-
Mažėjant alaus vartojimui, Vokietijos apynių augintojų laukia sunkūs laikai1
Visame pasaulyje mažėjantis alaus vartojimas kenkia Vokietijos apynių augintojams, kuriems dėl sumažėjusios karčiųjų apynių paklausos gresia mažesnės kainos ir galimas ūkių uždarymas. ...
-
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito į 32 mėnesių žemumas
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus su puse metų, perkopdamas 110 rublių už dolerį ribą. ...