- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio lyderiai antradienį ragino Iraną ir Izraelį atsitraukti nuo konflikto slenksčio, Teheranui paleidus daugybę raketų į savo nesutaikomą priešininką.
Teheranas teigė, kad išpuolis, kuris buvo surengtas tuo metu, kai Izraelis pareiškė pradėjęs antžeminį puolimą prieš Irano remiamą „Hezbollah“ Libane, buvo atsakas į Irano remiamų kovotojų lyderių nužudymą.
Izraelio kariuomenė teigė, kad antradienį Iranas į šalį paleido maždaug 180 raketų.
Maždaug po valandą trukusios atakos Izraelio kariuomenė paskelbė, kad ataka baigėsi ir buvo perimta daug raketų.
Tai buvo antras kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelį – balandį surengta raketų ir dronų ataka buvo atsakas į mirtiną Izraelio oro smūgį Irano konsulatui Damaske.
JT: „Būtinos paliaubos“
Po raketų bangos Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasmerkė „besiplečiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose“.
Izraelio konfliktui su „Hezbollah“ plečiantis kartu su Gazos Ruože beveik metus vykstančiu karu su palestiniečių „Hamas“ kovotojais, A. Guterresas pasmerkė „eskalaciją po eskalacijos“ regione.
„Tai turi liautis. Mums būtinai reikia paliaubų“, – pabrėžė jis.
JAV: „Visiškai nepriimtina“
Vykstant išpuoliui JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) įsakė savo kariuomenei „padėti Izraeliui apsiginti nuo Irano atakų ir numušti į Izraelį nukreiptas raketas“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad išpuolis buvo „visiškai nepriimtinas ir turėtų būti pasmerktas viso pasaulio“.
„Pirminiais duomenimis, Izraelis, aktyviai remiamas Jungtinių Valstijų ir kitų partnerių, veiksmingai atrėmė šią ataką“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad po Irano balistinių raketų atakų Jungtinės Valstijos visapusiškai palaiko Izraelį.
Jis taip pat nurodė, kad Vašingtonas „aktyviai diskutuoja“ su Izraeliu dėl atsako Iranui, tačiau dar neaišku, kokia bus jo forma.
ES ragina nedelsiant nutraukti ugnį
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) paragino nedelsiant nutraukti ugnį Artimuosiuose Rytuose.
J. Borrellis, „kuo griežčiausiai“ pasmerkęs ataką, socialiniame tinkle „X“ įspėjo, kad „pavojingas išpuolių ir atsakomųjų veiksmų ciklas gali tapti nekontroliuojamas“. Jo teigimu, ES yra visiškai pasiryžusi stengtis išvengti karo regione.
Izraelis žada atsaką
Pasak Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus), Iranas padarė didelę klaidą ir už ją sumokės.
Po Irano atakos, kurią pavadino rimta ir pavojinga eskalacija, Izraelis pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
„Ši ataka turės pasekmių. Turime planų ir veiksime toje vietoje ir tuo laiku, kurį patys pasirinksime“, – sakė Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari.
„Hamas“ ataką vadina herojiška
Palestiniečių islamistų grupuotė, kurios pernai spalio 7 dieną surengtas išpuolis sukėlė karą Gazos Ruože, gyrė Irano išpuolį prieš Izraelį.
„Hamas“ teigė, kad išpuolis buvo kerštas už „kankinių“ nužudymą. Turimas galvoje penktadienį nukautas „Hezbollah“ vadeiva Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala), taip pat – „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė), žuvęs Teherane liepos pabaigoje.
„Islamo pasipriešinimo judėjimas („Hamas“) laimina didvyriškus Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso raketų paleidimus į plačias mūsų okupuotų žemių teritorijas“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad tai buvo „kerštas už mūsų didvyriškų kankinių kraują“.
Rusija piktinasi JAV pozicija
Tuo metu Rusija pareiškė, kad Jungtinių Valstijų požiūris į Artimuosius Rytus yra „visiška nesėkmė“.
„Visiška Bideno administracijos nesėkmė Artimuosiuose Rytuose“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
„Kruvina drama, kuri tik įgauna pagreitį. Nesuprantami Baltųjų rūmų pareiškimai rodo visišką jų bejėgiškumą sprendžiant krizes“, – tvirtino ji.
Ispanija ragina laikytis santūrumo
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) paragino nutraukti Artimųjų Rytų konfliktą, o užsienio reikalų ministras ragino laikytis santūrumo.
„Ispanijos vyriausybė smerkia Irano išpuolį prieš Izraelį ir prašo nutraukti smurto spiralę“, – pareiškė P. Sanchezas socialiniame tinkle „X“.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) radijo stočiai „Cadena Ser“ sakė, kad Madridas skelbia „naują raginimą visiems veikėjams, aišku, įskaitant Izraelį, pademonstruoti santūrumą, o ne eskalaciją“.
Vokietija: „Iranas privalo liautis“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pareikalavo, kad Iranas nutrauktų raketų ataką prieš Izraelį, ir „X“ parašė: „Kuo griežčiausiai smerkiu vykstančią ataką.“
Ji pridūrė, kad „Iranas turi nedelsiant nutraukti ataką“, nes tai „veda regioną toliau link bedugnės“.
Prancūzija: padėtis labai rimta
Prancūzijos ministras pirmininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė esąs susirūpinęs dėl eskalacijos.
„Padėtis Artimuosiuose Rytuose blogėja su eskalavimu ir ataka bei tiesioginiu konfliktu, kuris, atrodo, vyksta tarp Irano ir Izraelio“, – sakė M. Barnier parlamente ir pavadino padėtį labai rimta.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį „kuo griežčiausiai“ pasmerkė Irano išpuolį prieš Izraelį ir pridūrė, kad Prancūzija mobilizavo savo karius Artimuosiuose Rytuose, kad pasipriešintų Teheranui.
E. Macronas taip pat pareikalavo, kad Irano remiama Libano grupuotė „Hezbollah“ nutrauktų teroristinius veiksmus prieš Izraelį ir jo gyventojus, ir paprašė Izraelio „kuo greičiau nutraukti savo karines operacijas“, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
Prancūzija „netrukus surengs konferenciją Libano žmonėms ir jo institucijoms paremti“, priduriama jame.
JK „kuo griežčiausiai“ smerkia išpuolį
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeria) „kuo griežčiausiai“ pasmerkė Irano išpuolį, pranešė jo biuras.
Per pokalbį su Izraelio kolega Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) K. Starmeris taip pat „išreiškė tvirtą Jungtinės Karalystės įsipareigojimą Izraelio saugumui ir civilių gyventojų apsaugai“, sakoma K. Starmerio biuro pranešime apie pokalbį.
Kanada: „Vienareikšmiškai smerkiame“
Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) taip pat pasmerkė išpuolį.
„Visi matėme Irano išpuolius prieš Izraelį ir vienareikšmiškai juos smerkiame“, – sakė ji žurnalistams Otavoje ir pridūrė, kad jie „tik dar labiau destabilizuoja regioną ir turi liautis“.
Japonija tikisi, kad pavyks sušvelninti situaciją
Naujasis Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba (Šigerus Išiba) pareiškė, kad Irano raketų atakos prieš Izraelį yra nepriimtinos..
„Mes tai griežtai smerkiame. Tačiau kartu norėtume bendradarbiauti su JAV, kad sušvelnintume situaciją ir neleistume jai peraugti į visuotinį karą“, – teigė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švedijos pakrančių apsauga stebi kinų laivą, kuris gali būti susijęs su kabelių apgadinimu
Po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai, ir Švedijos pakrančių apsauga ėmė stebėti kinų laivą, buvusį netoli vieno kabelių. „Galime patvirtinti, kad pasiuntėme vieną didžiausių savo laivų“, – ...
-
Rumunijoje vyksta prezidento rinkimai
Rumunijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turi beveik 19 mln. piliečių. ...
-
Kovai su klimato kaita – bent 300 mlrd. dolerių: šis dokumentas yra tik optinė iliuzija1
Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos. ...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje5
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...