- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Italijos prezidentą renkantys ir dėl kandidato dar nesutarę šalies politiniai lyderiai antradienį vėl būriavosi parlamente, tačiau panašu, kad antroji rinkimų diena bus tokia pat nesėkminga kaip ir pirmoji.
Per pirmus tris ratus naujajam valstybės vadovui išrinkti reikalinga dviejų trečdalių kandidatūrą palaikančių balsų dauguma, bet nuo ketvirtojo rinkimų rato, kuris vyks ketvirtadienį, tam užteks paprastos 505 balsų daugumos.
Tačiau net ir toks skaičius balsų gali pasirodyti sunkiai įveikiama užduotis. Viena galimybių, kurias svarsto partijų lyderiai – ar pavyktų rasti pakankamai paramos premjerui Mario Draghi (Marijui Dragiui), kad jis būtų išrinktas prezidentu. Praeityje Italijos prezidentui išrinkti kartais prireikdavo keliolikos rinkimų ratų.
M. Draghi vadovauja Italijos pandeminei nacionalinės vienybės vyriausybei, kurią suformavo kairiosios, dešiniosios, centristinės ir populistinės jėgos. Manoma, kad pagarbą Europoje užsitarnavęs buvęs Europos centrinio banko vadovas norėtų būti išrinktas prezidentu septynerių metų kadencijai. Tačiau neįprastą vienybės koaliciją sudariusių partijų lyderiai susirūpinę, kas galėtų pakeisti M. Draghi, jeigu premjeras persikeltų į prezidentūrą Kvirinalio rūmuose.
Kiti nacionaliniai rinkimai Italijoje turėtų vykti 2023 metų pavasarį, bet daugelis partijų lyderių baiminasi, kad vyriausybės vadovo pakeitimas dabar galėtų išprovokuoti pirmalaikius rinkimus.
Buvęs premjeras 85 metų Silvio Bersluconi (Silvijus Berluskonis), paskutinę minutę atsisakęs savo ambicijų tapti valstybės vadovu, ir jo sąjungininkas Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) iš kraštutinių dešiniųjų antiimigracinės partijos „Lyga“, prieš prezidento rinkimus viešai pasisakė prieš vyriausybės vadovo keitimą.
Tačiau nei centro dešiniųjų blokas, nei centro kairiųjų blokas arba viduje susiskaldęs didžiausią frakciją parlamente turintis Penkių žvaigždučių judėjimas nesutarė dėl kito kandidato, išskyrus M. Draghi.
Italijos prezidento pareigos iš esmės yra simbolinės, tačiau prezidentas gali paleisti parlamentą, atverdamas kelią pirmalaikiams rinkimams, sugrąžinti parlamento priimtą įstatymą pakeitimams arba, prireikus, paskirti, kas turi formuoti naują valdančiąją koaliciją.
S. Berlusconi centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ vienas iš lyderių Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) išreiškė viltį, kad atsiras asmuo, sulauksiantis pakankamos paramos.
„Bus sudarytas sąrašas pavardžių – vyrų ir moterų, institucinių veikėjų, kurie turi Respublikos prezidentui reikalingų savybių“, – antradienį tarp susitikimų žurnalistams sakė A. Tajani.
Italijos parlamentui pirmadienį per pirmąjį balsavimo ratą nepavyko išrinkti naujojo šalies prezidento. Pagrindinėms partijoms nesutarus dėl kandidato, pirmadienį per balsavimą iš beveik tūkstančio parlamentarų, senatorių ir regionų atstovų 672 paliko savo biuletenius tuščius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...