J. Stoltenbergas: NATO narės turi garantuoti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai

  • Teksto dydis:

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljanso narės turi garantuoti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai, ministrams rengiantis aptarti pasiūlymą dėl 100 mlrd. eurų penkerių metų fondo.

„Turime užtikrinti patikimą ir nuspėjamą ilgalaikę saugumo pagalbą Ukrainai, kad mažiau pasikliautume savanoriškais įnašais ir daugiau – NATO įsipareigojimais, mažiau – trumpalaikiais pasiūlymais ir daugiau – daugiamečiais įsipareigojimais“, – sakė J. Stoltenbergas Briuselyje susirinkus NATO užsienio reikalų ministrams.

J. Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų fondą Ukrainai, siekdamas, kad Aljansas aktyviau dalyvautų siunčiant ginklus Kyjivui.

„Maskva turi suprasti, kad ji negali pasiekti savo tikslų mūšio lauke ir negali priversti mūsų laukti“, – sakė J. Stoltenbergas, nepateikdamas savo pasiūlymo detalių.

Pareigūnai ir diplomatai teigė, kad siūloma, jog 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį.

Tačiau kai kurie iš jų įspėjo, kad vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki liepą planuojamo viršūnių susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.

„Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugybei sąjungininkų kyla klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė vienas NATO diplomatas.

Tai kryptis, kuria turime galvoti, kaip sutelkti bendrus išteklius, kad galėtume veiksmingiau padėti Ukrainai.

Pareigūnai nurodė, kad J. Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog NATO perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.

Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergas teigė, kad tai galėtų padėti apsaugoti ginkluotės srautą į Ukrainą nuo bet kokių politinių pokyčių NATO šalyse, pavyzdžiui, kritiškai Aljanso ir pagalbos Ukrainai atžvilgiu nusiteikusiam Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) siekiant grįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus.

Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų dolerių (eurų).

Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti į priekį besiveržiančius geriau apginkluotus Rusijos karius, mažėjant Kyjivo rėmėjų Vakaruose tiekimui.

Neseniai apie atsistatydinimą pranešęs Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis 100 mlrd. eurų fondą pavadino „labai geru pasiūlymu“.

„Tai kryptis, kuria turime galvoti, kaip sutelkti bendrus išteklius, kad galėtume veiksmingiau padėti Ukrainai“, – sakė jis.

Tačiau Vengrija, kuri nepaisant Rusijos karo Ukrainoje, palaiko artimus ryšius su Maskva, pareiškė, kad nepritars jokiam pasiūlymui, kuris gali „priartinti Aljansą prie karo“.

Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti į priekį besiveržiančius geriau apginkluotus Rusijos karius, mažėjant Kyjivo rėmėjų Vakaruose pagalbos tiekimui.

Šiuo metu JAV Kongrese yra įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės finansavimo paketas, tačiau yra vilčių, kad artimiausiomis savaitėmis įstatymų leidėjai galėtų jį priimti.

Tikimasi, kad NATO užsienio reikalų ministrai taip pat aptars kandidatų, siekiančių pakeisti J. Stoltenbergą, kovą dėl generalinio sekretoriaus posto, po to, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Riutei).

Diplomatai teigė, kad M. Rutte dabar remia apie 90 proc. NATO šalių narių, tačiau Vengrija ir Turkija vis dar blokuoja greitą paskyrimą prieš viršūnių susitikimą.


Šiame straipsnyje: Jensas StoltenbergasNATOginklų tiekimasUkrainakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių