„Negalime elgtis lyg nieko bloga, kad olimpiada vyks Kinijoje“, – sakė N. Pelosi per bendrą Tomo Lantoso žmogaus teisių komisijos bei Kongreso ir vyriausybės komisijos dėl Kinijos posėdį.    

„Deja, esame čia, nes Kinija toliau slopina kitokią politinę nuomonę“, – kalbėjo demokratė ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi pareigą „pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje“.

„Skelbkime diplomatinį boikotą, jei olimpiada iš tiesų vyks, – sakė N. Pelosi. – Nežinau, ar tai įmanoma, nes praeityje mums nepavyko.“

Visgi ji pridūrė: „Neparodykime pagarbos Kinijos vyriausybei valstybių vadovų atvykimu į Kiniją.“

„Jei valstybių vadovai keliaus į Kiniją, kai jums čia sėdint ten toliau vykdomas genocidui, kyla klausimas, kokią moralinę teisę turite kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus kitose pasaulio vietose?“ – kalbėjo Atstovų Rūmų pirmininkė. 

Per bendrą posėdį taip pat pasisakė aktyvistai, pasmerkę Kinijos elgesį su musulmonų uigūrų mažuma ir politines represijas Honkonge.

„Olimpinių žaidynių organizavimas yra tapęs geriausiu, patikrintu sprendiniu autoritariniams režimams, kai jie siekia išbalinti savo reputaciją po įvykdytų nusikaltimų, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį ir sustiprinti aljansus“, – sakė Vašingtone įsikūrusios Honkongo demokratijos tarybos vykdomasis direktorius Samuelis Chu (Samiuelis Ču).

„Tarptautinis olimpinis komitetas turi padaryti viską, ko nepadarė ar atsisakė padaryti anksčiau, kad Kinijai neribotam laikui būtų uždrausta organizuoti bet kokius svarbius sporto renginius ir juose dalyvauti“, – sakė jis. 

Uigūrų kilmės žmogaus teisių advokatė Rayhan Asat (Raihan Asat) sakė, kad jos brolis Ekparas Asatas laikomas kalinimo stovykloje.

„Kaip galime palaikyti savo mylimus atletus žinodami, kad milijonai žmonių laikomi koncentracijos stovyklose? – kalbėjo ji. – Pritarimas olimpiados surengimui Kinijoje rodo, kad mes ignoruojame uigūrų kančias.“

Atletai raginami neboikotuoti žaidynių

Laiške Kongreso nariams Jungtinių Valstijų olimpinio ir paralimpinio komiteto vadovė Sarah Hirshland (Sara Heršland) ragino neboikotuoti žaidynių, tvirtindama, kad olimpiada itin svarbi po koronaviruso pandemijos.

„Pasaulis ilgiau nei metus praleido izoliacijoje, karantine ir baimėje, – rašė S. Hirshland. – Tūkstančiai sportininkų iš viso pasaulio, stovintys priešais olimpinę ugnį, simbolizuos pasaulio atsitiesimą po pastarųjų metų negandų.“

Anot jos, reiškiamas „pagrįstas nerimas“ dėl „Kinijos elgesio, įskaitant represijas prieš uigūrus“. 

„Mums taip pat neramu dėl padėties Kinijoje, – sakė ji. – Visgi olimpinių ir paralimpinių žaidynių boikotavimas nėra geopolitinių problemų sprendinys.“

„1980-ųjų ir 1984-ųjų žaidynių boikotai paliko dėmę olimpinėje istorijoje ir parodė, kad klaidinga naudoti olimpines žaidynes kaip geopolitinę priemonę“, – sakė S. Hirshland.

Kinija griežtai pasmerkė raginimus boikotuoti olimpiadą kaip bandymą politizuoti sportą.

Baltieji rūmai neišreiškė palaikymo boikotui; jam griežtai nepritaria ir JAV atletai.