- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija apkaltino Pekino remiamas kibernetinių įsilaužėlių grupuotes įvykdžius kelias atakas prieš įstatymų leidėjus ir svarbiausias demokratines institucijas.
Šie kaltinimai sulaukė piktos Kinijos reakcijos.
Vašingtonas, Londonas ir Velingtonas pateikė viešus kaltinimus Kinijai, aprašydami įvairius kibernetinius pažeidimus, įvykdytus per pastarąjį dešimtmetį ar dar ilgesnį periodą, ir taip, regis, kartu siekia Pekino atsakomybės.
JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus septyniems Kinijos piliečiams dėl, jo teigimu, 14 metų vykdytos plataus masto pasaulinės įsilaužimo operacijos, kuria mėginta padėti Kinijai siekti „ekonominio šnipinėjimo ir užsienio žvalgybos tikslų“.
Generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako) pirmadienį sakė, kad per šią kampaniją buvo išsiųsta daugiau kaip 10 tūkst. el. laiškų, skirtų JAV ir užsienyje įsikūrusioms įmonėms, politikams, kandidatams į renkamas pareigas ir žurnalistams.
Vašingtonas teigė, kad už atakų slypi APT31 pavadintas padalinys ir kad tai yra kibernetinio šnipinėjimo programa, kuriai vadovauja galinga Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto.
JAV Teisingumo departamentas teigė, kad įsilaužėliai gavo prieigą prie el. pašto paskyrų, duomenų laikymo nuotoliniuose serveriuose paskyrų ir telefoninių skambučių įrašų, o kai kurias paskyras stebėjo ne vienus metus.
Po kelių valandų Londonas pranešė, kad 2021–2022 metais ta pati grupė APT31 taikėsi į JK įstatymų leidėjų, įskaitant daugelį tų, kas kritikavo Kinijos politiką, paskyras.
Britanijos, kurioje jau greitai turi įvykti visuotiniai rinkimai, ministro pirmininko pavaduotojas Oliveris Dowdenas (Oliveris Daudenas) taip pat paskelbė pranešimą, kad su Kinijos valstybe susijęs subjektas tikriausiai sukėlė pavojų šalies rinkimų komisijai.
Jis sakė, kad abi atakos, nukreiptos prieš įstatymų leidėjus ir rinkimų komisiją, buvo reali ir rimta grėsmė, bet galiausiai buvo sužlugdytos.
„Tai neturės įtakos tam, kaip žmonės registruojasi, balsuoja ar kitaip dalyvauja demokratiniuose procesuose“, – pridūrė O. Dowdenas.
Dviem su APT31 susijusiems asmenims ir vienai bendrovei įvestos JK sankcijos.
Naujoji Zelandija antradienį taip pat pranešė, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu buvo nusitaikyta į jos parlamento patarėjų biurą, kuris rengia ir skelbia įstatymus.
Naujoji Zelandija, paprastai viena stipriausių Kinijos rėmėjų Vakaruose, dėl išpuolio apkaltino Kinijos valstybės remiamą grupę APT40.
Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka.
Neseniai išrinktas centro dešiniųjų ministras pirmininkas Christopheris Luxonas (Kristoferis Laksonas) pripažino, kad dėl kibernetinės atakos kaltinti Kiniją, kuri yra didžiausia jo šalies prekybos partnerė, yra didelis žingsnis.
Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) sakė nurodęs diplomatams „šiandien pasikalbėti su Kinijos ambasadoriumi, išdėstyti mūsų poziciją ir išreikšti susirūpinimą“.
„Šis pokalbis jau įvyko“, – teigė jis.
„Politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“
Pastaruoju metu Vakarų šalys vis dažniau atvirai kalba apie kenkėjiškas kibernetines operacijas ir kaltina kitas užsienio šalis, pirmiausia Kiniją, Rusiją, Šiaurės Korėją ir Iraną.
Tačiau Kinija piktai reagavo į kaltinimus, o jos ambasados Londone, Velingtone ir Vašingtone juos pasmerkė.
„Jungtinės Karalystės nepagrįstai keliamas triukšmas dėl vadinamųjų „Kinijos kibernetinių atakų“ ir paskelbtos sankcijos yra akivaizdi politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“, – nurodė Kinijos ambasada Londone.
Anot ambasados, Pekinas „niekada neskatino, nerėmė ir nepritarė kibernetinėms atakoms“.
Kinijos ambasada Velingtone apkaltino Naująją Zelandiją suklydus.
„Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka“, – pridūrė ambasada.
Tiek Rusija, tiek Kinija kaltinamos tuo, kad kibernetinėms atakoms vykdyti pasitelkia slaptas ir ne savo teritorijoje veikiančias grupes, o tai apsunkina jų identifikavimą.
JK įstatymų leidėjų Iainas Duncanas Smithas (Ijanas Dankanas Smitas) pareiškė, kad Kinija turi būti pripažinta grėsmę keliančia valstybe.
Jis yra vienas iš kelių JK parlamento narių, kuriems Pekinas 2021 metais pritaikė sankcijas už kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš Kinijos uigūrų mažumą ir Honkongą.
Be to, JK ir JAV kartais pačios vykdo plataus masto kibernetines operacijas, tačiau retai apie jas kalba viešai.
Londonas ir Vašingtonas kartu su Naująja Zelandija, Australija ir Kanada yra dalijimosi žvalgybos informacija tinklo „FiveEyes“ nariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje4
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...