Apie planuotas įvesti sankcijas dar ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas.

Sankcijomis smogiama „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai.

Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.

Tai „didžiausia dalis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos į Ukrainą pradžios“, teigė Iždo departamentas.

Apie sankcijas penktadienį skelbiama praėjusią savaitę Rusijos kalėjime mirus Kremliaus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui ir artėjant antrosioms rusų invazijos metinėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau patvirtino planus paskelbti sankcijas, sakydamas, kad jos bus „nukreiptos prieš V. Putiną, kuris yra atsakingas už jo mirtį“.

Tačiau sankcijose nėra numatyta svarstytų priemonių, kuriomis būtų galima finansuoti Ukrainą konfiskuojant Rusijos turtą, kurios ekonomika, nepaisant dvejus metus trukusio spaudimo, vis dar auga.

Tarp naujausių priemonių – sankcijos kreditinių kortelių sistemai „Mir“, kurią Rusija sukūrė siekdama išvengti priklausomybės nuo JAV tinklų.

Penktadienį Iždo departamentas taip pat pareiškė, kad jis taikosi į investicinius fondus ir regioninius bankus, siekdamas paveikti „pagrindinę Rusijos finansinę infrastruktūrą“.

„Dar didesnė kaina“

J. Bidenas penktadienį pareiškė, kad naujos sankcijos privers V. Putiną sumokėti „dar didesnę kainą“ už karą Ukrainoje ir A. Navalno mirtį kalėjime.

„Jie užtikrins, kad V. Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Anot jo, šios sankcijos bus taikomos asmenims, susijusiems su A. Navalno įkalinimu, taip pat Rusijos finansų sektoriui, gynybos pramonės bazei, viešųjų pirkimų tinklams ir sankcijų vengiantiems asmenims aplink pasaulį.

„Be to, nustatome naujus eksporto apribojimus beveik 100 subjektų, kurie teikia slaptą paramą Rusijos karo mašinai. Imamės veiksmų, kad dar labiau sumažintume Rusijos pajamas iš energetikos, – teigiama jo pareiškime. – Taip pat savo komandai nurodžiau stiprinti paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje.“

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, Vašingtonas ir jo sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas ir karinės pramonės kompleksą.

Be kita ko, JAV ir sąjungininkės nustatė kainų lubas, kuriomis buvo siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos ir jos produktų eksporto.

Jie užtikrins, kad V. Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose.

Siekdama sumažinti Rusijos pajamas ir kartu užtikrinti tiekimą pasaulinei rinkai, koalicija, į kurią įeina Didžiojo septyneto (G-7) pirmaujančių ekonomikų grupė, Europos Sąjunga ir Australija, nustatė 60 dolerių (55,33 euro) už barelį rusiškos naftos kainos viršutinę ribą.

Dėl nustatytos viršutinės kainos ribos Rusija turėjo galimybę parduoti naftą su nuolaida koalicijos šalims arba investuoti į alternatyvios ekosistemos kūrimą.

Pastaraisiais mėnesiais koalicija paskelbė planus sugriežtinti viršutinės kainų ribos laikymąsi.

„Iranas nepadeda Rusijai nemokamai“

Be to, Jungtinės Valstijos teigė ketinančios įvesti naujas sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Reaguodami į nuolatinę Irano paramą žiauriam Rusijos karui, artimiausiomis dienomis įvesime papildomas sankcijas Iranui ir esame pasirengę imtis tolesnių veiksmų, jei Iranas parduos Rusijai balistinių raketų“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Iranas nepadeda Rusijai nemokamai. Mainais už Irano paramą Rusija siūlo Teheranui precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje. Taigi iš viso Iranas iš Rusijos siekia gauti milijardų dolerių vertės karinės įrangos“, – teigė J. Kirby.

Maskva kreipėsi į Teheraną ir Pchenjaną, kad gautų ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje, be to, Rusija smarkiai padidino savo vidaus ginklų gamybą.

Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su įsiveržusiais Rusijos kariais, trūksta šaudmenų, o papildomas finansavimas Kyjivui stabdomas JAV Kongrese.

„Kongresas žino, kad palaikydami šį įstatymo projektą (dėl paramos Ukrainai) galime sustiprinti saugumą Europoje, savo saugumą namuose ir pasipriešinti V. Putinui. Priešindamiesi šiam įstatymo projektui tik pataikaujame jam“, – teigė J. Bidenas pareiškime penktadienį.

JAV vyriausybė, paminėdama artėjančias antrąsias Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą metines, taip pat yra pateikusi kaltinimus keliems turtingiems rusams, kad padėtų nutraukti „neteisėtų lėšų srautą, kuris kursto“ Maskvos karą.