Pastarųjų metų temperatūra prisidėjo prie pražūtingų audrų ir potvynių, derlių naikinančių karščio bangų ir mirtinų sausrų.

Tačiau ateinančios kartos karščiausius šio dešimtmečio metus vertins kaip santykinai vėsius, net jei planetą šildančios iškastinio kuro emisijos greitai sumažėtų, pagrindinėje ataskaitoje teigė JT patariamoji grupė klimato klausimais.

36 puslapių „santrauka politikos formuotojams“ – šešių pagrindinių JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nuo 2018 metų parengtų ataskaitų sintezė – yra aštrus priminimas, kad nors žmonija turi priemonių užkirsti kelią klimato katastrofai, ji vis dar jų nepanaudojo.

Šiuo metu numatoma, kad 4-o dešimtmečio pradžioje bus peržengta 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo riba.

Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą.

Ši beveik prieš aštuonerius metus Paryžiuje sutarta riba, lyginant ją su vidutine ikipramoninio laikotarpio temperatūra, tapo kriterijumi klimato mokslininkams, įspėjantiems apie vis karštesnės planetos keliamą pavojų.

Tačiau dar ne per vėlu pakeisti padėtį, naujienų agentūrai AFP sakė IPCC vadovas ir ataskaitą pavadino „vilties žinia“.

„Turime praktinių žinių, technologijų, įrankių, finansinių išteklių – visko, ko reikia, kad įveiktume klimato problemas, apie kurias jau seniai žinome“, – interviu metu sakė vienas iš IPCC vadovų Hoesung Lee (Hesen Li).

„Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

„Žmonija atsidūrė ant plono ledo“

Reaguodamas į ataskaitą JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad turtingos šalys, siekiančios 2050 metais ar vėliau tapti neutraliomis anglies dioksido atžvilgiu, turėtų paspartinti savo tikslo įgyvendinimą iki 2040 metų ir taip „nukenksminti klimato uždelsto veikimo bombą“.

„Žmonija yra ant plono ledo – ir tas ledas greitai tirpsta“, – sakė Jungtinių Tautų vadovas vaizdo žinutėje, kai IPCC ekspertų grupė paskelbė savo naujausią ataskaitą, kurią jis prilygino „žmonijos išlikimo vadovui“.

IPCC aiškiai nurodė, kad nauda visuomenei ir pasaulio ekonomikai, jei pasaulinis atšilimas neviršytų dviejų laipsnių pagal Celsijų, būtų didesnė už ekonomines sąnaudas.

Taip yra net ir neatsižvelgiant į visą naudą, gaunamą dėl klimato kaitos žalos – nuo oro taršos poveikio sveikatai iki mažesnio derliaus – išvengimo.

Savaitę trukusios derybos Šveicarijos mieste Interlakene, kuriose dvi dienas buvo dirbama neskaičiuojant valandų, užstrigo dėl ginčų dėl formuluočių, susijusių su iškastiniu kuru – pagrindiniu klimato atšilimo veiksniu.

Ataskaita parengta tuo metu, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulis stengiasi užtikrinti energetinį saugumą, o Europos ir Azijos šalys imasi naudoti labai taršias anglis.

Anot IPCC, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš esamos iškastinio kuro infrastruktūros, pakaks, kad pasaulis peržengtų 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, jei nebus naudojamos naujos technologijos, skirtos anglies dioksido taršai surinkti ir saugoti.

JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo lygis šį dešimtmetį „didele dalimi nulems“, ar žmonijai pavyks apriboti pasaulinį atšilimą iki dviejų laipsnių Celsijaus lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, ar iki saugesnės 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, teigiama JT ekspertų ataskaitoje.

Tačiau apskaičiuota būsima anglies dioksido tarša iš esamos naftos, dujų ir anglies infrastruktūros, jei nebus įdiegtos naujos technologijos išmetamiems teršalams surinkti, „jau dabar viršija likusį anglies dioksido kiekį, reikalingą klimato atšilimui apriboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus“.

Vienas iš griežčiausių įspėjimų – apie gresiantį mirtiną karštį.

Net jei klimato atšilimas neviršys 1,8 laipsnio Celsijaus (kai kurių mokslininkų nuomone, tai optimistinis scenarijus), tyrimo duomenimis, iki 2100 metų pusė žmonijos gali susidurti su gyvybei pavojingomis klimato sąlygomis, atsirasiančiomis dėl didelio karščio ir drėgmės poveikio.

Apibendrinamojoje ataskaitoje šios išvados atsispindi pasaulio žemėlapyje, kuriame vaizduojamas prognozuojamas mirtinas drėgno karščio poveikis tropiniuose kraštuose, ypač Pietryčių Azijoje, kai kuriose Brazilijos dalyse ir Vakarų Afrikoje.

Tokios pat niūrios prognozės pateikiamos ir sveikatos, pasaulinės maisto sistemos bei ekonomikos produktyvumo srityse.