Pastaraisiais mėnesiais pasaulio žiniasklaidos antraštėse dominuoja karas Gazos Ruože, o Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje vasarį įžengs į trečiuosius metus.

JT tikisi pasiekti 8,5 mln. žmonių Ukrainoje ir 2,3 mln. pabėgėlių bei juos priimančių bendruomenių Rytų Europoje.

„Pastarojo meto išpuolių banga rodo, kad karas yra pražūtingas civiliams gyventojams, o dėl atšiaurios žiemos dar labiau didėja gyvybes gelbstinčios humanitarinės pagalbos poreikis“, – teigė JT.

2022 metų vasarį prasidėjęs plataus masto Rusijos puolimas buvo didžiausia invazija į Europos šalį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę žemyne nuo 1939–1945 metais vykusio konflikto.

JT teigimu, humanitarinės pagalbos reikia daugiau kaip 14,6 mln. ukrainiečių – maždaug 40 proc. šalies gyventojų. Organizacija tikisi, kad šiais metais galės suteikti humanitarinę pagalbą 8,5 mln. žmonių, kuriems labiausiai jos reikia.

„Šimtai tūkstančių vaikų gyvena karo fronto linijose esančiose bendruomenėse, jie yra įbauginti, traumuoti, o jų pagrindiniai poreikiai nepatenkinti“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso (Martino Grifitso) pareiškime.

„Jau vien dėl šio fakto turėtume daryti viską, ką galime, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau humanitarinės pagalbos“, – teigiama jame.

„Ne kartą nukentėjo namai, mokyklos ir ligoninės, taip pat vandens, dujų ir elektros sistemos. Puolama pati visuomenės struktūra, o tai turi pragaištingų pasekmių“, – priduriama pareiškime.

6,3 mln. pabėgėlių

M. Griffithsas ir JT pabėgėlių agentūros vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis) pristatė planą bendroje spaudos konferencijoje JT Tautų rūmuose Ženevoje.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo apie 6,3 mln. žmonių, iš kurių dauguma tebegyvena kitose Europos šalyse.

Pagal regioninį reagavimo į pabėgėlių situaciją planą siekiama gauti 1,1 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) ir pasiekti 2,3 mln. pabėgėlių bei priimančiųjų bendruomenių.

Jau vien dėl šio fakto turėtume daryti viską, ką galime, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau humanitarinės pagalbos.

„Milijonams pabėgėlių iš Ukrainos vis dar reikia skubios paramos“, – tvirtino F. Grandi.

JT teigimu, tik pusė mokyklinio amžiaus ukrainiečių pabėgėlių vaikų mokosi priimančiųjų šalių mokyklose, o ketvirtadaliui pabėgėlių, kuriems reikia pagalbos, sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Pranešime teigiama, kad tik 40–60 proc. jų turi darbą, kuris dažnai neatitinka jų kvalifikacijos, o daugelis lieka pažeidžiami ir neturi lėšų pragyvenimui.

„Priimančiosios šalys ir toliau teikia jiems apsaugą ir įtraukia juos į visuomenę, tačiau daugeliui pažeidžiamų pabėgėlių vis dar reikia pagalbos. Jie neturėtų jaustis priversti grįžti, nes negali sudurti galo su galu dėl to, kad gyvena išeivijoje“, – sakė F. Grandi.

„Visiems pabėgėliams turi būti padedama ir suteikiama galimybė panaudoti ir ugdyti savo talentus, kad jie galėtų pasirengti galimam savanoriškam grįžimui, kai situacija leis“, – pridūrė jis.

Dėmesys labiausiai nukentėjusiems

2023 metais humanitarinės pagalbos Ukrainai plane buvo prašoma 3,9 mlrd. dolerių (3,56 mlrd. eurų), o gautas finansavimas sudarė 64 proc. šios sumos.

JT teigė, kad, nepaisant sunkumų, susijusių su patekimu, ypač į Rusijos pajėgų užimtas teritorijas, pagalbos darbuotojai 2023 metais Ukrainoje pasiekė 10,5 mln. žmonių.

Šiais metais teikdama pasaulinius humanitarinės pagalbos prašymus, JT stengėsi apriboti savo tikslus ir pirmenybę teikti mažesniems prašymams, tikėdamasi, kad jie bus patikimiau finansuojami.

Šiais metais prašoma bent 3,1 mlrd. dolerių (2,83 mlrd. eurų).

„2024 metais reagavimo strategijoje daugiausia dėmesio skiriama žmonėms, kurių humanitarinės pagalbos poreikiai visoje šalyje yra didžiausi, ypač tiems, kurie atsidūrė priešakinėse fronto linijose“, – teigė JT.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino oro antpuolius prieš Ukrainą. Stiprindama savo arsenalą, ji ruošiasi ilgam karui ir perorientavo savo ekonomiką.