Be kita ko, ji turėtų aplankyti šalies atokų Sindziango regioną.

Tačiau prieš kelionę kilo nuogąstavimų, kad JT misijai bus sunku atskleisti tikrąją padėtį šalyje ir kad vizitu gali propagandos tikslais pasinaudoti valdančioji Komunistų partija.

M. Bachelet vizitas yra pirmoji tokia JT vyriausiosios žmogaus teisių pareigūnės kelionė per beveik du dešimtmečius. Kelionė rengiama Pekinui sulaukus kaltinimų masišku musulmonų išnaudojimu Sindziange.

Aktyvistų teigimu, Komunistų partija jau daugelį metų kalina „perauklėjimo stovyklose“ daugiau nei milijoną uigūrų ir kitų musulmonų mažumų narių, o Jungtinės Valstijos šias priemones laiko genocidu.

Kinija kategoriškai neigia jai mestus kaltinimus ir vadina juos „šimtmečio melu“.

Pasak diplomatinio šaltinio Pekine, pirmadienį M. Bachelet turėtų virtualiai susitikti su maždaug 70 diplomatinių misijų Kinijoje vadovais.

Vėliau šią savaitę ji turėtų nuvykti į Sindziango miestus Urumči ir Kašgarą, taip pat į pietinį Guangdžou miestą.

Buvusi Čilės prezidentė susitiks su „daugeliu aukšto rango pareigūnų“, taip pat su „pilietinės visuomenės organizacijų, verslo atstovais ir mokslininkais“, prieš kelionę pranešė jos biuras.

Tačiau kilo nuogąstavimų, kad per M. Bachelet kelionę Pekinas bandys išteisinti galimus savo nusikaltimus ir leis tik prabėgomis žvilgtelėti į gyvenimą provincijoje.

JT pareigūnai nuo 2018 metų atkakliai derėjosi su kinų vyriausybe, siekdami gauti „nevaržomą, reikšmingą prieigą“ prie Sindziango.

Tačiau kilo nuogąstavimų, kad per M. Bachelet kelionę Pekinas bandys išteisinti galimus savo nusikaltimus ir leis tik prabėgomis žvilgtelėti į gyvenimą provincijoje, kurią Kinija teigia nuraminusi „profesinio mokymo centrais“ ir ekonominės raidos iniciatyvomis.

Prieiga ar nuslėpimas?

Jungtinės Valstijos, kone garsiausiai kritikuojančios M. Bachelet kelionę, išreiškė „didelį susirūpinimą“, kad komisarė nesugebėjo užsitikrinti garantijų dėl to, ką ji galės išvysti.

„Nesitikime, kad KLR (Kinijos Liaudies Respublika) suteiks būtiną prieigą, reikalingą visapusiškam, nemanipuliuotam žmogaus teisių padėties Sindziange įvertinimui“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Žmogaus teisių gynėjai taip pat būgštauja, kad vietoje galimybės nuodugniai ištirti įtariamus pažeidimus, M. Bachelet laukia surežisuota ekskursija.

Jos vizitas bus „nuolatinė kova su Kinijos vyriausybės pastangomis nuslėpti tiesą“, pareiškė žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

„JT turi imtis priemonių, kad sumažintų [riziką] ir pasipriešintų pastangoms tuo pasinaudoti remiant akivaizdžią propagandą“, – pridūrė ji.

Paskutinis toks JT vizitas įvyko 2005 metais, kai Pekinas siekė pagerinti savo įvaizdį pasaulyje, nes ruošėsi 2008 metų olimpinėms žaidynėms – tačiau nuo to laiko daug kas šalyje pasikeitė.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpinas) tapo autoritariškiausiu savo kartos Kinijos vadovu ir siekia užsitikrinti beprecedentę trečią kadenciją šių metų pabaigoje.

Pasak tyrėjų ir aktyvistų, kinų valdžia Sindziange ne tik masiškai sulaiko žmones, bet ir verčia juos dirbti ne savo noru, vykdo priverstinę sterilizaciją ir naikina uigūrų kultūros paveldą.

Kinijos valstybinė žiniasklaida kol kas santūriai nušviečia M. Bachelet vizitą.

Vis tik sekmadienį paskelbtame valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ straipsnyje buvo giriami „nuostabūs šalies pasiekimai gerbiant ir saugant žmogaus teises“.

Tuo metu kovingesniame CGTN – kinų valstybinio transliuotojo televizijos anglų kalba – straipsnyje smerkiamas Vakarų šalių „klaidingas naratyvas dėl Sindziango“ ir kvestionuojamas kaltinimų pagrindas.