- Eltos, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas ketvirtadienį paskelbė, kad Vašingtonas nuo birželio 1 dienos pritaikys importo tarifus iš Europos Sąjungos (ES), Kanados ir Meksikos importuojamam plieniui ir aliuminiui.
Kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apmuitinantis importuojamą aliuminį 10 proc., o plieną - 25 proc. tarifu. Iki šiol ES buvo gavusi dvi laikinas išimtis nuo tarifų, tačiau šios išimtys baigia galioti birželio 1 dieną.
Per šį laikotarpį ES intensyviai prašė Jungtinių Valstijų atleisti Europą nuo tarifų, tačiau pastangos buvo bevaisės.
Neįtikino
Kaip rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, už prekybą atsakingi Vašingtono ir Briuselio pareigūnai tęsė diskusijas, siekdami rasti sprendimą, pavyzdžiui, dėl importo kvotų, kuris D. Trumpą įtikintų Europos Sąjungai ir toliau netaikyti plieno ir aliuminio importo muitų, sudarančių atitinkamai 25 ir 10 procentų.
Tačiau informuoti „The Wall Street Journal“ šaltiniai praneša, kad susitarimas paskutinę minutę vargu ar bus pasiektas, tad apie muitų įsigaliojimą gali būti paskelbta jau ketvirtadienį.
Apie muitų įvedimą D. Trumpas paskelbė kovo mėnesį. Nors ši priemonė buvo daugiausia skirta Kinijai, jos neišvengė ir JAV sąjungininkės.
Kol tęsiamos derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) peržiūros, Vašingtonas atleido Kanadą ir Meksiką nuo naujųjų muitų. O Pietų Korėja su JAV susiderėjo dėl kvotų vietoj muitų.
Tuo tarpu ES pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir nustatyti muitus amerikietiškoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir viskį.
Ginčas dėl metalų importo muitų yra tik vienas D. Trumpo konfrontacijos prekyboje su įvairiomis šalimis, įskaitant ir ekonominius partnerius, ir priešininkus, elementas. Nuo grasinimų jis vis pereina prie kompromisų, o po to vėl sugrįžta prie grasinimo taktikos, glumindamas įvairių pasaulio šalių vyriausybes.
Ministras: pasaulio prekyba nėra Laukiniai Vakarai
Jungtinės Valstijos į pasaulinę prekybą neturėtų žvelgti kaip į Laukinius Vakarus ar „susišaudymą O.K. Korale“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.
„Pasaulinė prekyba nėra susišaudymas O.K. Korale [vienas garsiausių susišaudymų Laukinių Vakarų istorijoje]. Čia klausimai sprendžiami ne pagal tai, kas ką puola ir kas galiausiai lieka stovėti ant kojų“, – sakė Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) prieš Paryžiuje įvyksiantį susitikimą su JAV prekybos sekretoriumi Wilburu Rossu (Vilburu Rosu).
Ministras paragino laikytis tarptautinių taisyklių ir pažymėjo, kad prekybos karas pakenks ekonomikos augimui visame pasaulyje.
Muitus, kuriuos JAV ketina pradėti taikyti iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, B. Le Maire pavadino „nepagrįstais, nepateisinamais ir pavojingais“.
Jis pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu šie muitai visgi bus įvesti, Europos Sąjunga (ES) imsis atsakomųjų priemonių.
A. Merkel: ES į JAV muitus atsakys „ryžtingai“
Jei JAV pradės taikyti muitus plienui ir aliuminiui, Europos Sąjunga, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, reaguos „protingai, ryžtingai ir bendrai'. „Mes patvirtinome tikslą, kad norime išimčių šiems muitams, pasiūlėme pokalbius tam tikru pagrindu“, - sakė A. Merkel ketvirtadienį Lisabonoje po susitikimo su Portugalijos ministru pirmininku Antoniumi Costa.
Jei muitai bus paskelbti, ES pozicija, anot A. Merkel, bus „vienareikšmiška“. Ji esą sutaria su ES partnerėmis, kad „šie muitai nesuderinami su PPO taisyklėmis“. Tačiau A. Merkel teigė nenorinti užbėgti įvykiams už akių, „nes sprendimas dar nėra žinomas“.
Vokietijos diplomatijos vadovas smerkia JAV sprendimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai ketvirtadienį paskelbus apie muitus iš Europos Sąjungos, Kanados ir Meksijos importuojamam plienui ir aliuminiui, Vokietijos užsienio reikalų ministras pasmerkė tokį sprendimą ir pareiškė, kad Bendrija „yra pasirengusi reaguoti atitinkamai“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrą Heiko Maasą (Heiką Masą) palaiko jo šalies verslo asociacijos, nepatenkintos D. Trumpo administracijos įvestais muitais.
Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA pavadino šį JAV sprendimą „nesuprantamu“.
Tuo tarpu viena mechaninės inžinerijos pramonės grupė teigė, kad šis Vašingtono žingsnis yra „mirtinas signalas transatlantinei prekybai“.
Vokietijos vyriausybė atmetė šiuos muitus ir sakė, kad jie yra „neteisėti“.
Kanclerės Angelos Merkel atstovas nurodė, kad šis JAV sprendimas kelia visiems pakenkti galintį „eskalacijos spiralių pavojų“.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) anksčiau ketvirtadienį paragino laikytis tarptautinių taisyklių ir pažymėjo, kad dėl minėto JAV sprendimo galintis kilti prekybos karas pakenks ekonomikos augimui visame pasaulyje.
Muitus, kuriuos JAV ketina pradėti taikyti iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, B. Le Maire pavadino „nepagrįstais, nepateisinamais ir pavojingais“.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad yra „visiškai nepriimtina, kad šalis taiko vienašales priemones pasaulio prekyboje“.
Jis sakė, kad netrukus Europa imsis „atsveriančių priemonių“.
Didžioji Britanija, kitąmet paliksianti Bendriją, sakė esanti „giliai nuliūdinta“ JAV sprendimo įvesti muitus plienui ir aliuminiui iš ES, Meksikos ir Kanados.
Britų vyriausybės pranešime teigiama, kad „JK ir kitos Europos Sąjungos valstybės yra artimos JAV sąjungininkės ir (jos) turėtų būti visam laikui ir visiškai atleistos“ nuo šių muitų.
Meksika taip pat žada paskelbti muitų tam tikriems iš JAV importuojamiems produktams, įskaitant obuolius, vynuoges ir sūrį.
Kanados Ontarijo provincijos premjerė Kathleen Wynne (Ketlin Vin) savo ruožtu pavadino D. Trumpą „chuliganu“ ir sakė, kad naujieji muitai yra „absurdiški ir nepagrįsti“.
Pasak jos, vienintelis būdas tam pasipriešinti yra imtis grietų ir griežtų atsakomųjų priemonių. K Wynne teigimu, D. Trumpo veiksmai pakenks darbo vietoms JAV ir Kanadoje.
Muitus importuojamam plienui ir aliuminiui – atitinkamai 25 ir 10 proc. – Jungtinės Valstijos ketina įvesti jau penktadienį. Nuo kovo Vašingtono sąjungininkėms Bendrijai, Meksikai ir Kanadai galiojo išimtys.
JAV prezidentas tikina, jog tai yra būtina JAV nacionalinio saugumo sumetimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių kūrėjo „Portalas“ Dubline ir Niujorke sukėlė chaosą: vieni mezgė ryšius, kiti krėtė pokštus
Benedikto Gylio futuristinė skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką (JAV) ir Dubliną (Airija...
-
B. Netanyahu: Izraelis kovoja su „Hamas“ monstrais3
Izraelio ministras pirmininkas Benyaminas Netanyahu Gazos Ruožo karą pavadino kova dėl tolesnio Izraelio gyvavimo. ...
-
ISW: Rusijoje paskyrus naują gynybos ministrą, galima manyti, kad Kremlius ruošiasi tęsti karą
Tai, kad į Rusijos gynybos ministro postą buvo paskirtas Andrejus Belousovas, yra susiję su korupcija Rusijos gynybos ministerijoje ir leidžia manyti, kad Kremlius toliau ruošiasi užsitęsusiam karui Ukrainoje, rašoma naujausiame Karo tyrim...
-
V. Zelenskis: ukrainiečių kariuomenė dalyvauja įnirtinguose mūšiuose prie sienos
Ukrainos kariai dalyvauja įnirtinguose mūšiuose su puolančiomis Rusijos pajėgomis dviejuose pasienio rajonuose, sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. ...
-
D. Kuleba pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios atvyko vizito į Serbiją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pradėjo oficialų vizitą Serbijoje, kur jis turi susitikti su šios Balkanų šalies vadovais praėjus kelioms dienoms po Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito. ...
-
Armėnijoje per protestą dėl dalies teritorijos atidavimo Azerbaidžanui sulaikytas 151 žmogus1
Armėnijos policija pirmadienį pranešė, kad sulaikė dešimtis žmonių, bandžiusių blokuoti gatves sostinėje Jerevane per protestus prieš vyriausybės planus perleisti dalį teritorijos Azerbaidžanui. ...
-
Kartvelai toliau protestuoja prie parlamento prieš „užsienio agentų“ įstatymo projektą
Po visą naktį trukusios demonstracijos prieš prieštaringai vertinamą vadinamąjį užsienio agentų įstatymo projektą prie Sakartvelo parlamento tebebuvo apie tūkstantis protestuotojų. ...
-
Sakartvelo prezidentė pasiūlė atidėti „užsienio agentų“ įstatymo įsigaliojimą
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili paragino valdančiąją partiją atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“ arba atidėti jo įsigaliojimą iki lapkričio 1 dienos, t. y. po spalio 26 dieną numatomų parlamento rinkimų....
-
S. Šoigu: gynybos ministras, vadovavęs plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą pradžiai
Poste keičiamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu vadovavo Maskvos 2022 metais pradėtam plataus masto puolimui Ukrainoje ir buvo ilgiausiai dirbęs šalies ministras. ...
-
„Amnesty“: Kinija persekioja užsienyje gyvenančius politiškai aktyvius piliečius
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Kinija persekioja užsienyje studijuojančius politiškai aktyvius piliečius, kai kuriems studentams pranešus apie jų šeimos narių persek...