Kitais metais Afganistaną paliks didžioji dalis NATO pajėgų. Amerikiečiai sako, kad dalis karių šalyje liks, tačiau tam būtina susitarti su Afganistano valdžia. Bet susitarimą šalies vadovas Hamidas Karzai delsia pasirašyti. Kodėl?

JAV spaudimas

Jungtinių Valstijų kantrybė turi ribas. Tai leido suprasti aukšti Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai.

Amerikiečiai, pasak jų, neketina laukti, kol Afganistanas sudės pliusus ir minusus. Jie nori, kad Kabulas saugumo sutartį pasirašytų tuojau pat.

"Jei sutartis nebus skubiai pasirašyta, JAV neturės kito pasirinkimo, kaip pradėti planuoti laikotarpį po 2014 m. be JAV ir NATO karių Afganistane", – perspėjo Susan Rice, JAV prezidento Baracko Obamos patarėja.

Susitarimui savaitgalį pritarė afganų genčių vyresniųjų asamblėja – Loja Džirga. Asamblėja paragino šalies vadovą kuo skubiau pasirašyti susitarimą – blogiausiu atveju iki šių metų pabaigos.
Baiminamasi, kad po to, kai tarptautinės pajėgos iš šalies bus išvestos, Afganistane nekiltų pilietinis konfliktas.

Nepaisydama spaudimo, S.Rice po susitikimo su H.Karzai sakė, kad iš Afganistano prezidento negavo pažado suraityti parašą. Esą H.Karzai kėlė vis naujus reikalavimus.

S.Rice teigimu, jei sutartis neįsigalios iki karių išvedimo datos, amerikiečių kariškiai Afganistane neturės mandato veikti, kitaip sakant, jų teisės ir pareigos nebus apibrėžtos. Dėl to, pasak S.Rice, nukentės ir Afganistano žmonės.

"Delsimas nesuteikia afganistaniečiams tikrumo dėl ateities, kurio jie nusipelno", – pakomentavo S.Rice.

Planuojama, kad po 2014 m. Afganistane turėtų likti apie 15 tūkst. karių, daugiausia amerikiečių. Dalis jų mokys Afganistano karius, kita dalis dalyvaus specialiose operacijose prieš teroristus.

Iš Afganistano bus išvestos beveik visos čia dislokuotos NATO kovinės pajėgos – 75 tūkst. karių.

Prezidentas delsia

Didžioji asamblėja Loja Džirga, į kurią susirinko pustrečio tūkstančio afganų genčių vadų, bendruomenių lyderių ir įtakingų politikų, savaitgalį triuškinama balsų dauguma patvirtino saugumo susitarimą.

Tačiau prieš prasidedant asamblėjai H.Karzai pareiškė, kad nori atidėti susitarimo pasirašymą – bent iki kitų metų balandžio, kai bus sėkmingai įvykę prezidento rinkimai.

H.Karzai nenurodė, kada ketina pasirašyti susitarimą, ir pareiškė, jog savo parašą padės tik su tam tikromis sąlygomis.

Pirma, H.Karzai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų bendradarbiauti su Talibanu siekdamos taikos. Antra, amerikiečių kariškių reidai afganistaniečių namuose gali vykti tik su Afganistano valdžios pritarimu.

"Jei amerikiečiai dar kartą įžengs į afganistaniečių namus, susitarimo nebus", – griežtai pabrėžė H.Karzai.

Prieš Loja Džirgą prezidento atstovas spaudai patikslino, kad Kabulas ir Vašingtonas sutarė, jog tokie reidai galimi, bet tik "išimtiniais atvejais", kai kyla grėsmė amerikiečių karių gyvybei.
Galiausiai, pasak žiniasklaidos, H.Karzai nori, kad visi Afganistano piliečiai, kalinami Gvantanamo kalėjime, būtų sugrąžinti į tėvynę.

Talibanas sutartį pasmerkė

Saugumo ekspertai sako, kad saugumo paktas būtinas Afganistanui.

Pasak Afganistano analitikų centro atstovės Kate Clark, labai tikėtina, kad, Afganistano vadovo akimis, saugumo paktas suteikia pernelyg daug galios svertų amerikiečiams.

"Kaip H.Karzai sakė pirmąją Loja Džirgos dieną, tarp jų (Vašingtono ir Kabulo – red. past.) nėra pasitikėjimo. Jis netiki jų (amerikiečių – red. past.) patikinimais. Jis nori išlaikyti tam tikrus svertus, nes tai, jo nuomone, yra vienintelis būdas priversti JAV susilaikyti nuo Afganistano suvereniteto sutrypimo", – svarstė K.Clark.

Tiesa, H.Karzai, regis, kai kuriais klausimais nusileido.

Pavyzdžiui, dėl to, kad amerikiečių kariams, kuriuos planuojama palikti šalyje po 2014 m., galiotų Amerikos, o ne Afganistano įstatymai, jeigu jie būtų kaltinami įvykdę kokių nors nusikaltimų.

Opus klausimas – Talibano. Šis judėjimas jau pasmerkė paktą.

Talibanas sutartį pavadino vergijos paktu. Kovotojų pareiškime sakoma, kad susitarimas, kuriuo nustatomos JAV pajėgų buvimo Afganistane, 2014 m. išvedus NATO pajėgas, sąlygos, nepagelbės nė vienai šaliai.

Saugumo susitarimas ir derybos

• Jurisdikcija. JAV pajėgos, kurios po 2014 m. liks Afganistane, turėtų įgyti teisinį imunitetą nuo Afganistano teismų. T. y. amerikiečių kariams galiotų Amerikos, o ne Afganistano įstatymai, jeigu jie būtų kaltinami įvykdę kokių nors nusikaltimų.

• Suverenitetas. H.Karzai šių metų spalio mėnesį pareikalavo iš JAV, kad amerikiečiai nevykdytų reidų šalies gyventojų namuose, negavę Afganistano valdžios sutikimo.

• Saugumas. JAV šių metų spalį pareiškė, kad negintų Afganistano, jei šalį pultų kitos valstybės, nes tokiu atveju rizikuotų įsivelti į karą su Pakistanu.

• Talibanas. H.Karzai nori, kad JAV bendradarbiautų su talibais sudarant taikos sutartį. O Talibanas susitarimą su Amerika pasmerkė.