Anot ukrainiečių politologo ir politinės komunikacijos eksperto Maksimo Džiguno, Ukrainos žmonės pernelyg nesureikšmina vieno ar kito ministro pakeitimo. Kartais tokie sprendimai lieka apskritai beveik be atgarsio visuomenėje. Šį kartą, kai keičiama didžioji dalis ministrų kabineto narių, visuomenės reakcija taip pat rami – žmonės laukia teigiamų pokyčių. Iš kitos pusės, prezidentas V. Zelenskis siunčia konstruktyvią žinią sąjungininkams, kad Ukrainos vadovybė išlieka proaktyvi, geba keistis ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių bei kas dar svarbiau – turi idėjų, kurias galėtų įgyvendinti su sąjungininkų pagalba.

– Jei keičiamas vienas ministras, galima spėti, kad kažkas negerai jo kuruojamoje žinyboje, bet kai keičiama visa vyriausybė, peršasi mintis, kad situacija bloga visose srityse. Kodėl V. Zelenskis ryžosi šiam žingsniui?

– Trintis tarp prezidento ir kai kurių ministrų stebima jau nuo metų pradžios. V. Zelenskis pratęs, kad ministrai glaudžiai dirba asmeniškai su juo, nuolat tiesiogiai bendrauja ir ima domėn, ką sako prezidentas. Karo metu tai padeda pagreitinti sprendimų priėmimo procesą. Panašu, kad jo požiūriu pastarasis kabinetas neatitiko šių reikalavimų. Šiaip ar taip, penki kabineto nariai tik laikinai ėjo ministrų pareigas ir nebuvo pilnaverčiais vyriausybės nariais. Šaltinių vyriausybėje ir prezidento administracijoje turintys žurnalistai teigia, kad šis sprendimas planuotas jau anksčiau, tik atidėtas dėl kai kurių vidaus politikos problemų ir pokyčių tarptautinėje arenoje.

Taigi, V. Zelenskis atveda naujus žmones ir čia aš įžvelgiu vieną problemą – jie visi yra tos pačios komandos nariai, nė vienas ministras neparinktas iš už politinio rato ribų, pavyzdžiui, verslo arba nevyriausybinių organizacijų. Tiesą sakant, geriausi verslo vadybininkai ir nedega noru dirbti vyriausybėje. Be to, nemažai gabių žmonių šiuo metu yra užsienyje.

Jei seni metodai netiko įveikti senas problemas – reikia ieškoti naujų metodų.

– Atsistatydino ir Vakaruose populiarus užsienio reikalų ministras. Ar Dmytro Kuleba nuvylė prezidentą?

– Nežinau, ar galima sakyti, kad V. Zelenskis visiškai juo nusivylė, bet problemų būta. D. Kulebai nepavyko patraukti Globaliųjų pietų valstybių dėmesio taikos konferencijoms. Taip pat kilo skandalas dėl jo pasisakymų apie istorines nuoskaudas tarp Ukrainos ir Lenkijos. Kalbama, kad ministras prarado ryšį su prezidentu. Kaip bebūtų, aš sakyčiau, kad D. Kuleba buvo vienu geriausių ministrų – užmezgė daugybę svarbių kontaktų užsienyje ir dirbo tikrai profesionaliai ir efektyviai.

– V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia „naujos energijos“. Ukrainai ar jam pačiam? Daugeliu atžvilgiu jis pats yra faktinis vyriausybės vadovas. Be to, būtų visiškai suprantama, kad jis pats pavargo tris metus dirbti tokiomis pragariškomis sąlygomis.

– Pavargo visi ir prezidentas – ne išimtis. Kalbant apie jo tiesioginį vadovavimą ministrams, nesupraskite neteisingai, kad jis uzurpuoja valdžią. Pagal Ukrainos konstituciją premjero ir prezidento kompetencijos daug kur persidengia. Tai ne kartą yra sukėlę politinių problemų ir rimtų trinčių tarp aukščiausių pareigūnų, kaip pavyzdžiui, nesutarimai tarp prezidento Viktoro Juščenkos ir premjerės Julijos Tymošenko arba Petro Porošenkos ir Volodymyro Groismano.

Maksimas Džigunas/ Asmeninio arch. nuotr.

Savaime suprantama, kad dabartinei prezidento ir vyriausybės sąveikai įtaką labai daro karas. Nesutarimai ir nesugebėjimas efektyviai komunikuoti yra žalingi ir todėl ateina nauji žmonės, kurie visi turi patirties valstybės tarnyboje. Nauji žmonės atneš naujų idėjų. Manau, kad V. Zelenskis laukia būtent šito. Atkreipkite dėmesį, kad savo poste lieka nuo 2019 m. dirbantis skaitmenizacijos ministras Mychailo Fiodorovas – jis visada geba pasiūlyti naujus sprendimus įsisenėjusioms problemoms, puikiai išmano situaciją ne tik savo, bet ir daugumoje kitų ministerijų ir kas labai svarbu – teikia vertingus pasiūlymus dėl opios korupcijos problemos.

Be to, keičiasi ne tik ministrai, bet ir vyriausybės struktūra – vienos žinybos apjungiamos, kitos – išskaidomos. Tai taip pat rodo, kad ieškoma naujų sprendimų ir tai yra gerai – jei seni metodai netiko įveikti senas problemas – reikia ieškoti naujų metodų. Šiai siaubingai sunkiais laikais nauji žmonės šalies vadovybėje prisiima didžiulę atsakomybę, bet taip pat ir gauna galimybę nuveikti tokius reikšmingus darbus, dėl kurių pateks į istoriją.

Iš esmės, V. Zelenskis iš anksto mėgina įpratinti Vašingtoną prie to, kad jei amerikiečiai nori kažką nuveikti, Ukraina žino, kaip tai padaryti.

– V. Zelenskis sako, kad turi planą, kaip užbaigti karą. Ar tikrai toks planas yra? Jei taip, gal žinote, ką konkrečiai jis turi omenyje?

– Manau, kad pagrindinis jo tikslas – užduoti toną tarptautinėms taikos iniciatyvoms prieš pasikeičiant JAV prezidento administracijai. Joe Bideną galima laikyti proukrainietišku politiku ir V. Zelenskis stengiasi įvairiais būdais jį paveikti, kad dabartinės Vašingtono administracijos palikimu būtų parama ukrainietiškai karo užbaigimo vizijai. Žinoma, tuo pačiu siekiama ir trumpalaikių prioritetų, kaip kad leidimas naudoti vakarietiškus ginklus smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje bei kiti mums aktualūs dalykai.

Iš esmės, V. Zelenskis iš anksto mėgina įpratinti Vašingtoną prie to, kad jei amerikiečiai nori kažką nuveikti, Ukraina žino, kaip tai padaryti ir tokiu atveju nesvarbu, kas laimės JAV prezidento rinkimus. Kita vertus, turbūt labiau galvojama apie Donaldą Trumpą, kuris tvirtina turįs savo taikos planą ir mes Ukrainoje įtariame, kad jo planas nelabai atitinka mūsų lūkesčių.

Tokia strategija yra pagirtina, nes jau pasitvirtino. Pavyzdžiui, buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas net ir palikęs postą remia Ukrainą ir palaiko glaudų ryšį su Kyjivu ir asmeniškai su V. Zelenskiu. Tokiu būdu mes įgyjame įtakingų sąjungininkų užsienyje.

– Kaip į vyriausybės pakeitimą sureagavo Ukrainos visuomenė?

– Ukrainiečiai laukia realių pokyčių, o kai kurie nueinančios vyriausybės ministrai visiškai nesistengė išaiškinti žmonėms ką ir kodėl jie daro. Galima sakyti, kad kai kurių ministrų žmonės visai nepažinojo ir niekaip nereaguoja į jų atleidimą. Ukraina turi daugybę problemų įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui tai, kad šalį paliko milijonai žmonių. Manau, kad sumanymas sukurti ministeriją, skirtą sugrąžinti šiuos žmones, yra puikus, nors ir neįsivaizduoju, kaip tai galima padaryti. Šią idėją tikrai palaiko dauguma ukrainiečių. Bet kuriuo atveju, tai teikia vilčių, kad vyriausybės pertvarka gali atnešti ir daugiau teigiamų pokyčių. Ar taip ir bus iš tikrųjų? Visuomenė pamatys jau po kelių mėnesių.