Tačiau Švedijos ministras pirmininkas pareiškė, kad nesutinka su kvietimu Rusijos ambasadoriui į šių metų iškilmes ir prisijungė prie besiplečiančio šį sprendimą kritikuojančiųjų rato.

Nobelio fondo vykdomasis direktorius Vidaras Helgesenas ketvirtadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad pasaulyje pastebima tendencija, jog „mažėja dialogas tarp skirtingų pažiūrų žmonių“.

Pasak jo, siekdami atremti šią tendenciją, „dabar plečiame savo kvietimus švęsti ir suprasti Nobelio premiją bei laisvo mokslo, laisvos kultūros ir laisvų, taikių visuomenių svarbą“.

Fondas teigė, kad į 2023 metų renginius pakviestos visos šalys, turinčios diplomatines atstovybes Švedijoje ir Norvegijoje, ir partijos, „kurioms atstovaujama parlamente per demokratinius rinkimus“, ir pridūrė, kad „toks bendras požiūris skatina galimybes perduoti svarbias Nobelio premijos idėjas visiems, o ateityje ši praktika bus bendra visai organizacijai“.

Kasmet gruodžio 10 dieną Stokholme rengiama ceremonija, kurios metu medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos sričių laureatams apdovanojimus įteikia karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Po ceremonijos rengiamas iškilmingas banketas, jame dalyvauja apie 1 200 svečių.

Labai tikėtina, kad tą dieną, kai Rusijos ambasadorius gražiu kostiumu sėdės Stokholmo koncertų salėje, Rusijos kariuomenė vykdys dar vieną karo nusikaltimą okupuotose Ukrainos teritorijose.

Praėjusiais metais Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriams dėl karo Ukrainoje buvo uždrausta dalyvauti premijų įteikimo ceremonijose ir pokyliuose, o Irano ambasadorius taip pat negalėjo dalyvauti dėl, organizatorių vertinimu, rimtos ir paaštrėjusios padėties šalyje.

Tą pačią dieną Osle vyksta atskira Nobelio taikos premijos laureato apdovanojimo ceremonija.

Fondas taip pat išsiuntė kvietimą Švedijos demokratų partijos vadovui Jimmie Akessonui (Jimiui Okesonui), kuris jo atsisakė, socialiniame tinkle „Facebook“ parašęs, kad, „deja, tą dieną esu užimtas“.

Švedijos politinių partijų lyderiai tradiciškai kviečiami į pokylį, tačiau J. Akessonas, kuris vadovauja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalistinei partijai, anksčiau negaudavo kvietimo.

Švedijos demokratai, kuriuos kai kas laiko grėsme pagrindinėms Skandinavijos šalies visuomenės vertybėms, įskaitant toleranciją prieglobsčio prašytojams iš konfliktų zonų Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, per 2022 metų parlamento rinkimus užėmė antrąją vietą.

„Izoliuoti Rusiją ir Baltarusiją“

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) penktadienį pareiškė, kad nesutinka, jog Nobelio fondas kviestų Rusijos ambasadorių į Nobelio premijos iškilmes.

„Nobelio fondas, žinoma, sprendžia, ką kviesti. Tačiau, kaip ir daugelis kitų, buvau labai nustebęs, kad pakviesta Rusija“, – rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė premjeras.

„Nebūčiau taip pasielgęs, jei būčiau buvęs atsakingas už kvietimus į apdovanojimų ceremoniją, ir suprantu, kad tai papiktino daugybę žmonių tiek Švedijoje, tiek Ukrainoje“, – pridūrė U. Kristerssonas.

Keli žinomi Švedijos politikai, įskaitant Centro, Žaliųjų ir Kairiųjų partijų vadovus, pareiškė, kad boikotuos renginį dėl to, kad buvo pakviesta Rusija.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija irgi pasisakė prieš Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių kvietimą į ceremoniją.

„Šis sprendimas paaiškinamas noru tiesiogiai įrodyti savo vertybes net toms valstybėms, kurios joms prieštarauja. Humanizmo vertybių diegimas Rusijoje ir Baltarusijoje yra Sizifo darbas. Tai – pastangos, kurios neduos rezultatų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Labai tikėtina, kad tą dieną, kai Rusijos ambasadorius gražiu kostiumu sėdės Stokholmo koncertų salėje, Rusijos kariuomenė vykdys dar vieną karo nusikaltimą okupuotose Ukrainos teritorijose, o Rusijos raketos sunaikins dar vieną gyvenamąjį rajoną Ukrainos miestuose“, – rašė jis.

Pareigūno teigimu, tokį kvietimą gavęs Kremlius reaguos naujais nusikaltimais Ukrainoje ir didėjančiu nebaudžiamumo jausmu.

„Praėjusiais metais Nobelio fondas nepakvietė Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių, reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ir kol ji tęsiasi, kol milijonai ukrainiečių kenčia nuo neišprovokuoto karo, o Rusijos vadovybė nėra baudžiama už savo nusikaltimus, raginame organizacinį komitetą paremti tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją ir Baltarusiją“, – pareiškė O. Nikolenka.

Šių metų Nobelio premijų laureatai bus paskelbti spalio pradžioje.