Kyjivo sąjungininkai žada priversti Rusiją sumokėti už plataus masto invaziją į Ukrainą

Vakarų sąjungininkės trečiadienį pareiškė, kad privers Rusiją sumokėti už jos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vyriausybės ir privatūs investuotojai surengė susitikimą, kuriame aptarė, kaip finansuoti atstatymą Ukrainoje po Maskvos karo.

Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd. eurų).

Tačiau naujausiame Pasaulio banko, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Ukrainos vyriausybės atliktame tyrime apskaičiuota, kad Ukrainos ekonomikos atsigavimui prireiks 441 mlrd. dolerių (403,76 mlrd. eurų).

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) Londone vykusioje konferencijoje sakė, kad Rusija šiuo metu vis dar griauna Ukrainą.

„Ir Rusija galiausiai padengs Ukrainos atstatymo išlaidas“, – pridūrė jis.

Panašią poziciją išreiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). Jis pažadėjo ir toliau taikyti griežtas sankcijas Rusijai, kol Maskva atlygins Ukrainai invazijos metu padarytą žalą, o konfiskuotą turtą panaudoti Ukrainai atstatyti.

Tęsiantis karui, Maskva trečiadienį pareiškė numušusi tris Ukrainos dronus ir apkaltino Kyjivą įvykdžius teroro išpuolį. Tuo metu Ukraina pranešė, kad jos oro gynybos sistemos trečiadienį šalies vakaruose numušė šešis Irano bepiločius orlaivius.

Londono konferencija surengta tuo metu, kai Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti Rusijos karių užgrobtas žemes.

„Kiekviena Rusijos agresijos diena atneša naujų griuvėsių, tūkstančius sugriautų namų, nuniokotų pramonės įmonių, sudegintų gyvenimų“, – vaizdo ryšiu Londone susirinkusiems delegatams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis taip pat išdėstė savo požiūrį į būsimas investicijas Ukrainoje, teigdamas, kad, nepaisant nuniokojimų, šalis yra pasirengusi vystytis įvairiuose sektoriuose – nuo technologijų ir ekologiško žemės ūkio iki „švarios“ energijos.

Pasak jo, tarptautinė pagalba Ukrainai taptų rimta žinia ateinančioms kartoms.

„Pasaulis taip pat stebi, ar atkursime normalų gyvenimą taip, kad mūsų transformacija taptų ideologiniu agresoriaus pralaimėjimu. Mes saugome Ukrainą, taigi saugome ir laisvę. O kai atkursime Ukrainą, atkursime ir laisvę“, – pareiškė jis.

Daugiau nei 60 šalių vadovai ir atstovai dalyvauja tarptautinėje Ukrainos atstatymo konferencijoje – antrojoje nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį.

Konfiskuojamas turtas

Praėjusių metų liepą Šveicarijos mieste Lugane vykusiame pirmajame susitikime Kyjivo sąjungininkai įsipareigojo remti Ukrainos atsigavimą, kuris, kaip tikimasi, bus labai brangus ir truks dešimtmečius.

Tačiau Afrikos šalys išreiškė susirūpinimą, kad Vakarai, teikdami pagalbą Ukrainai, atsitraukia nuo savo įsipareigojimų padėti šiam žemynui vystytis ir kovoti su klimato kaita.

R. Sunakas delegatams sakė, kad Kyjivo sąjungininkai rems Ukrainą mūšio lauke ir už jo ribų tiek, kiek reikės.

Jis paskelbė apie Londono 2,74 mlrd. eurų paramą Ukrainai, kad ji galėtų gauti gyvybiškai svarbias Pasaulio banko paskolas viešosioms paslaugoms, įskaitant mokyklas ir ligonines, stiprinti.

Pasak jo, garantija bus suteikta per ateinančius trejus metus. Britų premjeras taip pat paskelbė apie papildomą 280 mln. eurų paramą humanitariniams projektams.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad ES netrukus paskelbs, kaip ketina panaudoti konfiskuotą Rusijos turtą, ir pabrėžė, kad „kaltininkas turi atsakyti“.

Vokietija šiais metais skirs 381 mln. eurų humanitarinei pagalbai, sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

A. Blinkenas paskelbė, kad JAV papildomai skirs daugiau kaip 1,3 mlrd. dolerių (1,19 mlrd. eurų) vertės naujos ekonominės pagalbos Ukrainai.

„Rusijai tęsiant naikinimą, esame pasirengę padėti Ukrainai atsikurti – atkurti gyvenimus, atstatyti šalį, atkurti ateitį“, – sakė jis.

Privatusis sektorius

Be vyriausybių iš viso pasaulio paramos, tikimasi, kad atstatyti Ukrainą padės ir daugiau privačiojo sektoriaus firmų.

Tarp konferencijos dalyvių yra vadovų iš didelių tarptautinių bendrovių, kurių daugelis pasirašė Ukrainos verslo susitarimą dėl prekybos, investicijų ir dalijimosi patirtimi su Ukraina.

V. Zelenskis savo ruožtu žada griežčiau kovoti su korupcija, didinti finansinį ir teisinį skaidrumą, liberalizuoti rinką.

R. Sunakas sakė, jog daugiau kaip 400 kompanijų iš 38 šalių, kurių bendra rinkos kapitalizacija yra 4,48 trln. eurų, jau pažadėjo paremti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą.

Anot jo, nauja iš Londono tvarkoma draudimo schema padės apdrausti rizikingas investicijas Ukrainoje „pašalindama vieną didžiausių kliūčių ir suteikdama investuotojams tikrumo, reikalingo veikti“.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeKyjivo sąjungininkaiRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių