Tuo metu, kai Lenkijos prezidento lėktuvas rėžėsi į žemę, pilotų kabinoje buvo mažiausiai du pašaliniai asmenys, rodo juodųjų dėžių duomenys.

Kabinoje buvo generolas?

Tarptautinio aviacijos komiteto (TAK) atstovė Tatjana Anodina per spaudos konferenciją Maskvoje pranešė, kad vieno šių asmenų tapatybė yra nustatyta, bet atsisakė ją įvardinti. Tuo tarpu Lenkijos žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais, dalyvaujančiais tyrime, skelbia, kad tai buvo Lenkijos oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Błasikas.

„Ar pilotai buvo spaudžiami leistis Smolenske? Viso įrašo nežinau. Bet nemanau, kad tai galėjo nulemti katastrofą“, – sakė Lenkijos prokuroras Edmundas Klichas, irgi dalyvavęs spaudos konferencijoje.

Pasak prokuroro, Lenkijos prezidento lėktuvas priklausė šalies karo pajėgoms, todėl jam negaliojo civilinės aviacijos taisyklės, draudžiančios pašaliniams asmenims įeiti į pilotų kabiną.

Sprogimo ar gaisro nebuvo

Nustatyti kitų pašalinių asmenų, buvusių pilotų kabinoje, tapatybę trukdo įrašuose esantys pašaliniai garsai, sklidę pro atidarytas pilotų kabinos duris.

Katastrofą tiriantys pareigūnai pranešė, kad juodųjų dėžių iššifravimas baigtas, jos iki tyrimo pabaigos liks Maskvoje. Tačiau įrašų kopijos artimiausiu laiku bus perduotos Lenkijai.

Juodųjų dėžių įrašai rodo, kad Lenkijos prezidento lėktuve „Tu-154“ nebuvo jokio gaisro ar sprogimo. Teroro akto galimybę tyrimo komisija atmetė.

„Varikliai veikė iki pat susidūrimo su žeme“, – pabrėžė T.Anodina. Pasak jos, įspėjimo apie susidūrimą su žeme sistema TAWS veikė tvarkingai ir teikė būtiną informaciją įgulai. Prezidento lėktuve taip pat buvo įjungta navigacijos sistema GNSS.

Įspėjo apie blogą matomumą

TAK technikos komisijos pirmininkas Aleksandras Morozovas sakė, kad Smolensko dispečeriai ne kartą įspėjo Lenkijos prezidento lėktuvo įgulą, kad meteorologijos sąlygos prastos ir kad nėra galimybių tūpti.

„Dispečeris du kartus įspėjo įgulą, kad aerodrome rūkas, matomumas 400 metrų, galimybių tūpti nėra, – sakė jis. – Tuo pat metu, kelios minutės iki katastrofos, iš Lenkijos Respublikos „Jak-40“ įgulos „Tu-154“ įgula gavo pranešimą, kad matomumas – 400 metrų, vertikalus matomumas – 50 metrų.“

Neturėjo atsarginio plano

Lenkijos laikraštis „Dziennik“ rašė, kad pilotai galėjo būti priversti tūpti Smolenske nepaisant prastų oro sąlygų, nes Vyriausybės apsaugos biuras neturėjo atsarginio plano. Pasak leidinio, dar planuojant kelionę Vitebsko ir Minsko oro uostai buvo minimi kaip atsarginiai, kuriuose galima nusileisti iškilus keblumams.

„Taip, šie du aerodromai – Vitebsko ir Minsko – buvo įtraukti į kelionės planą“, – patvirtino Lenkijos oro pajėgų atstovas spaudai Robertas Kupraczas.

Tačiau Vyriausybės apsaugos biuras apie tai nebuvo informuotas ir nepasirūpino automobiliais, kuriais gausi Lenkijos delegacija galėtų nusigauti iki Katynės memorialo.

Anksčiau buvo iškelta versija, kad prezidento lėktuvo pilotai rizikuodami tūpė Smolenske, nes kitaip Lenkijos vadovai nespėtų į Katynės tragedijos minėjimo ceremoniją. Kelionė automobiliu iš Minsko, Vitebsko arba Maskvos užtruktų keletą valandų, todėl delegacija smarkiai pavėluotų. Maža to, prezidento lėktuvas iš Varšuvos išskrido vėluodamas 20 minučių, nes į jį įsėsti vėlavo pats šalies vadovas.

Antroji Katynės tragedija

Pirmoji Lenkijos pora – Lechas Kaczynskis su sutuoktine Maria – ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli Smolensko oro uosto.

Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos Lenkijos Golgota, žudynių metinių. Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija.