M. Bachelet: vizitas Kinijoje – ne tyrimas

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) šeštadienį pareiškė, kad prieštaringai vertinamas jos šešių dienų vizitas į Kiniją nebuvo „tyrimas“, tačiau tvirtino, kad per oficialius susitikimus ji kalbėjo „atvirai“.

Vizitą, kurio metu įvyko virtualus susitikimas su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), ji pavadino galimybe „išklausyti vieni kitus“, o kritikams, kurie pasmerkė ją už tai, kad kelionės metu nesugebėjo griežtai pasisakyti dėl žmogaus teisių Kinijoje, pareiškė: „Aš jus išgirdau.“

M. Bachelet paragino Kiniją vengti „savavališkų ir beatodairiškų priemonių“ vykdant plataus masto „kovos su terorizmu“ priemones Sindziango regione.

Ji pridūrė, kad Sindziango vyriausybė ją patikino, jog profesinio mokymo centrų, kurie, pasak teisių grupių, yra priverstinio perauklėjimo stovyklos, tinklas „išardytas“.

M. Bachelet pažymėjo, kad per savo vizitą Kinijoje ji Sindziango vyriausybei iškėlė ir uigūrų šeimų išsiskyrimo klausimą.

„Žinome, koks didelis skaičius žmonių trokšta sužinoti apie artimųjų likimus... Šis ir kiti klausimai buvo keliami valdžios institucijoms“, – pažymėjo pareigūnė ir pridūrė, kad „paminėjo daug atvejų, labai svarbių atvejų“.

Šią savaitę įvyko ilgai planuotas M. Bachelet vizitas į šalį, per kurį JT atstovė apsilankė tolimajame Kinijos vakarų regione, kuriame, pasak kaltinimų Pekinui, yra kalinami daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų, priverstinai sterilizuojamos moterys ir veikia pasaulines tiekimo grandines aprūpinančios darbo stovyklos.

Jungtinės Valstijos ir daugelis Vakarų įstatymų leidėjų šiuos veiksmus vadina genocidu, nors pati Kinija tokius kaltinimus griežtai neigia, teigdama, kad ji imasi tik būtinų saugumo priemonių, siekdama sutramdyti ekstremizmą ir paspartinti vystymąsi.

M. Bachelet sulaukė teisių gynimo grupių ir užsienyje gyvenančių uigūrų kritikos kirčių už tai, kad pareigūnė esą buvo įtraukta į sklandžiai suplanuotą komunistų partijos spektaklį, įskaitant pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu, kuris vėliau valstybinėje žiniasklaidoje buvo pavaizduotas kaip „abipusis aukštų Kinijos teisių idealų pripažinimas“.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių