- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl vėjo turbinų ar elektromobilių akumuliatorių gamybos, kurių reikės vis daugiau, rengiamasi skverbtis į jūrų gelmes.
Didžiuliai žvalgybos plotai
Norvegija yra paskelbusi, kad, siekdama išgauti mineralus, kurie reikalingi klimato kaitos poveikiui mažinti, yra numačiusi išžvalgyti plotą jūrose, kuris yra pusantro karto didesnis nei pati Norvegijos sausumos teritorija.
Jūros dugno mineralų žvalgybos plotas yra 592 tūkst. kvadratinių kilometrų, o pačios Norvegijos plotas – 385 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Jūros dugno žvalgybos planams jau yra pritaręs Norvegijos karalystės parlamentas (Stortingas), kurį sudaro 169 nariai. Sprendimas pradėti vykdyti Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūrų žvalgybą nebuvo paprastas. Norvegijoje yra labai daug prieš mineralų kasimą jūros dugne nusiteikusių žmonių. Manoma, kad mineralų kasimas iš jūros dugno gali sunaikinti jūros aplinką, žuvis ir viską, kas gyva, jūros dugno kalnakasybos rajonuose.
Dalis Norvegijos politinių jėgų planuoja pradėti kovą prieš vyriausybės planus iš jūros dugno kasti mineralus.
Žvalgyba: Norvegijos naftos direktoratas skelbia tokią galimą mineralų jūros dugne paieškos teritoriją, kuri 1,5 karto didesnė nei pačios Norvegijos teritorija. Norvegijos naftos direktorato (npd.no) nuotr.
Norvegija turtėjo iš jūros
Norvegija yra viena iš tų šalių, kurios daugiausia naudoja elektromobilių, fjorduose plaukioja vis daugiau laivų su alternatyvaus kuro varikliais.
Vis dėlto ne tai skatina Norvegiją skverbtis į jūros gelmes. Norvegijoje gamta nors ir yra graži, tačiau gyvenimo sąlygos tarp uolų visais laikais buvo skurdžios. Viena turtingiausių pasaulio valstybių Norvegija tapo ne tiek dėl gražių vaizdų, kiek dėl naudojimosi jūros teikiamomis gėrybėmis.
Norvegija garsėjo žvejyba, žuvų taukų gamyba. Po Antrojo pasaulinio karo ji daug investavo į naftos žvalgybą ir gavybą, dujų gavybą jūrose prie Norvegijos krantų. Nemažas pajamas Norvegija gauna ir iš sukurtų laivybos kompanijų, kruizinių laivų verslo, žuvų auginimo.
Mineralų kasimas iš jūros dugno laikoma nauja ir itin perspektyvia ateities Norvegijos verslo šaka.
Mineralų kasimas iš jūros dugno laikoma nauja ir itin perspektyvia ateities Norvegijos verslo šaka.
Įdomiausia yra tai, kad Norvegijoje prie naujos energetikos vystymo projektų stovi žinomos kompanijos ir tokios institucijos kaip Norvegijos naftos pramonės direktoratas, atskirų Norvegijos miestų Jūrų tyrimų institutai. Į naujų iškasenų paieškas jūros dugne planuoja įsilieti ir Bergeno universiteto giliųjų jūros vandenų tyrimų centras.
Manoma, kad naftininkai geriau nei bet kas suvokia, kad kuro gamybos iš naftos produktų era anksčiau ar vėliau baigsis. Todėl ieškoma naujų, aplinkai palankių energetikos gamybos šaltinių.
Norvegijos naftos pramonės direktoratas yra paskelbęs pradinio tyrimo duomenis, kur teigiama, kad Norvegijos šelfo zonos jūros dugno mineralus sudaro sulfidai, mangano pluta, kurioje rasta vario, kobalto, nikelio, cinko ir kitų junginių.
Tyrimas: specialus robotas ima mineralų mėginius iš Norvegijos jūros dugno. Bergeno jūrų universiteto nuotr.
Eksperimentams – šiaurės regionas
Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad jų šalis gali tapti pirmąja pasaulyje, kuri energetinių išteklių naujos kartos įrenginiams ieškotų jūros dugne. Dabar tiek elektromobilių baterijų žaliavos, tiek komponentai vėjo jėgainėms ir kitiems naujos kartos įrenginiams kasami sausumos kasyklose ir ne Norvegijoje.
Norvegija planuoja vystyti ne vien mineralų kasimą jūros dugne, bet ir visą naujos energetikos komponentų gamybos grandinę. Nebūtų nieko nuostabaus, jei Norvegijoje atsirastų nauji, ypač efektyvūs elektromobiliai ar kitos priemonės.
Planuojama, kad mineralų kasimą jūrose tarsi eksperimento tvarka Norvegija pirmiausia pradėtų nuo šiaurinių regionų. Minimas Harstado regionas, kuris yra šiauriau nuo Lofoteno salų. Įdomu tai, kad Harstado gyventojai ir vietos savivalda nėra kategoriškai nusiteikę prieš mineralų kasybą jūroje šalia jų regiono. Manoma, kad nauja pramonė regione sukurtų daug naujų, gerai apmokamų darbo vietų ir vietiniams gyventojams.
Mineralai jūroje būtų kasami iš maždaug iki vieno kilometro gylio.
Bandydama vystyti naujos energetikos pramonę Norvegija daug investuoja ir į naujos kartos laivų kūrimą.
Neseniai pasirodė žinia, kad Stokholmo zonoje tarp salų eksperimento tvarka pradės plaukioti netaršiomis technologijomis pagaminti visiškai autonominiai keleiviniai laivai. Jų gamintojai ir eksperimento iniciatoriai – mokslininkai iš Norvegijos Bergeno jūrų universiteto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Putinas apie pokalbį telefonu su O. Scholzu: manau, kad dialogas galimas ir ateityje5
Pokalbis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nesuartino pozicijų, tačiau galėtų būti pakartotas. ...
-
D. Tuskas: V. Putino grasinimas smogti Kyjivui naująja savo raketa rodo jo silpnumą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą yra jo silpnumo įrodymas. ...
-
JK parlamentas svarstys eutanazijos įstatymą1
Britų įstatymų leidėjai penktadienį svarstys kontroversišką bei daug emocijų sukėlusį įstatymo projektą, kuriam įsigaliojus Junginė Karalystė (JK) nutiestų kelią legalizuoti eutanaziją nepagydomai sergantiems ligoniams. ...
-
V. Putinas „nemato pagrindo panikuoti“ dėl nuvertėjančio rublio4
Tęsiantis rublio nuvertėjimui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nemato pagrindo panikuoti“. „Padėtis kontroliuojama“, – sakė jis ketvirtadienį viršūnių susitikimo Kazachstano sostinėje Astanoje kuluaruose. Ru...
-
Sakartvelo premjeras: šalies siekis įstoti į ES atidedamas iki 2028 metų7
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė ketvirtadienį paskelbė, kad šalies siekis įstoti į Europos Sąjungą (ES) atidedamas iki 2028 metų. ...
-
Švedija prašo Kinijos bendradarbiauti tyrime dėl kabelių Baltijos jūroje pažeidimo3
Švedija ketvirtadienį nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą dėl dviejų kabelių Baltijos jūroje pažeidimo, sakė šalies ministras pirmininkas. ...
-
Rumunijos KT nurodė perskaičiuoti per prezidento rinkimų pirmąjį ratą atiduotus balsus2
Ketvirtadienį Rumunijos Konstitucinis Teismas nurodė perskaičiuoti per pirmąjį prezidento rinkimų ratą atiduotus balsus, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas netikėtai užėmė pirmaujančią poziciją. ...
-
Australijoje priimtas socialinių tinklų draudimas vaikams
Australijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį priėmė svarbias taisykles, pagal kurias jaunesniems nei 16 metų asmenims bus uždrausta naudotis socialiniais tinklais. ...
-
Europos Parlamentas ragina surengti naujus rinkimus Sakartvele6
Įvertinę svarbius pažeidimus, europarlamentarai ketvirtadienį atsisakė pripažinti parlamento rinkimų Sakartvele rezultatus ir paragino per ateinančius metus surengti naujus rinkimus, sakoma Europos Parlamento (EP) pranešime žiniasklaidai. ...
-
Lenkijos Seimas pritarė siūlymui Kūčias paskelbti nedarbo diena1
Lenkijos Seimas trečiadienį priėmė švenčių dienas reglamentuojančio įstatymo pataisą, pagal kurią Kūčios, gruodžio 24-oji, oficialiai taps nedarbo diena. ...