- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO karinis aljansas ketvirtadienį mini 75-ąsias organizacijos įkūrimo sutarties pasirašymo Vašingtone metines.
Toliau pateikiame keletą faktų apie organizaciją, sukurtą Šaltojo karo metais ir vėl sustiprėjusią Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Nuo 12 iki 32 narių
1949 metais 12 šalių įkūrė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Jungtinėms Valstijoms, Kanadai ir didžiajai Vakarų Europos daliai susivienijus siekiant pasipriešinti buvusios Antrojo pasaulinio karo sąjungininkės Sovietų Sąjungos grėsmei.
Pirmasis NATO generalinis sekretorius Hastingsas Ismay'us (Heistingsas Izmėjus) yra pasakęs, kad Aljansu siekiama laikyti rusus išorėje, amerikiečius – viduje, o vokiečius – apačioje.
1952 metais prie NATO prisijungė Turkija kartu su kaimynine Graikija, o po trejų metų nare tapo Vakarų Vokietija.
Pasibaigus Šaltajam karui, NATO patyrė kelias plėtros į rytus bangas, per kurias jos siena su Rusija išsiplėtė prisijungus Lenkijai ir Baltijos šalims.
2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir tapo 31-ąja ir 32-ąja narėmis.
Iš viso NATO šalyse gyvena beveik milijardas žmonių ir sukuriama apie 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jų kariuomenėse tarnauja 3,2 mln. vyrų ir moterų.
Islandija yra vienintelė narė, neturinti savo kariuomenės.
Kolektyvinės gynybos principas
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių prieš Jungtines Valstijas NATO tik kartą panaudojo savo 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos principą, pagal kurį vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų jų užpuolimu.
Šiuo sprendimu buvo parodyta parama pagrindinei Aljanso karinei galiai ir jis gerokai skyrėsi nuo grėsmės Europoje, kurią iš pradžių numatė aljanso įkūrėjai.
Po Rugsėjo 11-osios įvykių NATO įsitraukė į Afganistaną, kur liko iki 2021 metų, kai pasitraukus JAV pajėgoms į valdžią sugrįžo Talibanas.
2 proc. BVP
Reaguodamos į 2014 metais Maskvos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, NATO sąjungininkės susitarė siekti išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP.
Ši pozicija buvo sugriežtinta po to, kai 2022-aisiais Maskva pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, nustatant gynybos biudžeto „grindis“ – mažiausiai 2 proc. BVP.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau šiais metais sukritikavo JAV sąjungininkes dėl nepakankamų išlaidų gynybai, pareiškęs, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.
Tikimasi, kad 2024 metais 20 NATO narių pasieks 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.
Misija Balkanuose
2024-ųjų birželį sukanka 25 metai, kai 1999-aisiais NATO dislokavo savo karius Kosove ir užbaigė Serbijos pajėgų išvedimą po 77 dienas trukusios oro kampanijos.
Ši karinė intervencija buvo tik antroji NATO istorijoje po Bosnijos 10-o dešimtmečio viduryje.
Praėjus ketvirčiui amžiaus, NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR vis dar dislokuotos Balkanuose – tai ilgiausiai trunkanti Aljanso misija.
Praėjusiais metais padidėjus įtampai ir kilus riaušėms, per kurias buvo sužeisti 93 NATO kariai, sąjungininkai susitarė į KFOR nusiųsti dar 1 tūkst. karių, kad iš viso jų skaičius siektų apie puspenkto tūkstančio.
Be Balkanų, kitos svarbios NATO misijos užsienyje apima beveik du dešimtmečius trukusį dislokavimą Afganistane ir 2011-ųjų bombardavimo kampaniją Libijoje.
Santykiai su Prancūzija
Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo, tačiau Prancūzija beveik 43 metus nedalyvavo karinio vadovavimo struktūroje. 1966 metais tuometinis prezidentas Charlesas de Gaulle (Šarlis de Golis) pasitraukė iš jos, skųsdamasis JAV dominavimu.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) 2009 metais atšaukė šį sprendimą, be kita ko lėmusį, kad NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį.
Vis dėlto Prancūzijos santykiai su NATO kartais būna įtempti. 2019 metais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“.
Vėliau E. Macronas 2022 metais rusų pradėtą puolimą prieš Ukrainą pavadino „elektros šoku“ Aljansui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ vadovas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“
Buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ dėl libaniečio, kuris gali būti susijęs su šia teroristine grupuote, paskyrimo į pareigas vienoje i&sca...
-
Vokietijoje teisiamas buvęs karys prisipažino šnipinėjęs Rusijai
Buvęs vokiečių karys pirmadienį jo teismo proceso pradžioje prisipažino šnipinėjęs Rusijai ir pareiškė, kad norėjo išvengti karo Ukrainoje eskalavimo. ...
-
Iš Rusijos išsiunčiamiems latvių diplomatams liepta išvykti iki gegužės 9-osios
Iš Rusijos išsiunčiamiems dviem latvių diplomatams liepta iš Rusijos išvykti iki gegužės 9 dienos vakaro, naujienų agentūrai LETA pirmadienį pranešė Latvijos užsienio ministerijos atstovė Diana Eglytė. ...
-
J. Stoltenbergas pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, jis dar kartą patvirtino parlamentarams, kad Ukraina taps Aljanso nare, feisbuke pranešė parlamento narė Iryna Geraščenko. ...
-
Sakartvelo valdančioji partija surengė savo mitingą antivyriausybiniams protestams atremti
Pirmadienį Sakartvelo valdančioji partija surengė mitingą, kurio tikslas – atremti kelias dienas vykstančius masinius antivyriausybinius protestus dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto. ...
-
„Finnair“ dėl Rusijos vykdomų GPS signalų trikdžių mėnesiui stabdo skrydžius į Tartu3
Suomijos oro vežėja „Finnair“ pirmadienį pranešė mėnesiui stabdanti skrydžius į Estijos Tartu miestą dėl GPS signalų trikdžių, kuriuos Estijos užsienio reikalų ministras pavadino Rusijos hibridine ataka. ...
-
Charkive ir jo priemiesčiuose atnaujintas Ukrainos skaitmeninės televizijos kanalų transliavimas1
Specialistai atnaujino 34 Ukrainos nacionalinių ir 3 regioninių skaitmeninės televizijos kanalų transliavimą Charkive ir jo apylinkėse. ...
-
Austrijos skaitmeninių teisių gynėjai pateiks skundą dėl neištaisomų „ChatGPT“ klaidų
Vienoje įsikūręs skaitmeninių teisių centras pirmadienį pareiškė, kad dėl pokalbių roboto „ChatGPT“ Austrijoje siūlomų neteisingų atsakymų, kurių jo kūrėja „OpenAI“ negali ištaisyti, pateiks skundą. ...
-
Prancūzijos policija nutraukė studentų protestą Sorbonoje3
Pirmadienį Prancūzijos policija išvaikė studentų protestą, per kurį viename žinomiausių šalies universitetų reikalauta nutraukti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. ...
-
JK užsienio reikalų sekretorius: „Hamas“ buvo pasiūlytos 40 dienų trukmės paliaubos
„Hamas“ buvo pasiūlytos 40 dienų trukmės paliaubos ir „potencialiai tūkstančių“ palestiniečių kalinių paleidimas mainais į Izraelio įkaitų išlaisvinimą, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsie...