Po decentralizacijos Ukrainos Konstitucinis Teismas įgautų naujų galių

  • Teksto dydis:

Po decentralizacijos reformos Ukrainos Konstitucinis Teismas įgautų naujų galių, sako Lietuvoje viešintis teismo pirmininkas Jurijus Baulinas.

Pagal siūlomą pertvarką, Ukrainos prezidentas galės sustabdyti miestų, rajonų vadovų  ir sričių tarybų priimtus teisės aktus, kuriais gali būti kėsinamasi į šalies nepriklausomybę, nacionalinį saugumą ir materialinę gerovę. Prezidentas galės kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar šie aktai atitinka Konstituciją.

„Jeigu tai bus priimta, mes įgauname naujas galias ir mes turime tam pasiruošti. Išsiplečia Konstitucinio Teismo galios“, - interviu BNS sakė J.Baulinas.

Kartu jis pabrėžė, kad bendrą  teismų praktiką turi formuoti Ukrainos Aukščiausiasis Teismas.

Vakarų šalių palaikomos konstitucijos reformos turi būti priimtos pagal vasarį Minske pasirašytą taikos susitarimą, raginantį Kijevą atlikti valdžios „decentralizaciją“. Tačiau kritikai tuos pakeitimus laiko nukreiptais prieš Ukrainą.

Prezidentas yra paskelbęs programą, kurioje numatytos 62 reformos: tai ir prokuratūros, ir teismų, ir mokesčių, ir biudžeto reformos. Pagal reformą Konstitucinio Teismo teisėjai bus atrenkami konkurso būdu, jų skyrime dalyvaus Aukščiausioji Rada, prezidentas ir teisėjų susirinkimas, tačiau teisėjo negalės atleisti jį paskyrę organai, o atleidimo klausimą spręs jo kolegos teisėjai, jis negalės būti traukiamas atsakomybėn už savo sprendimus.

„Jis labiau bus savarankiškas priimdamas sprendimus, žinodamas, kad jo likimą spręs kolegos“, - aiškino J.Baulinas.

Ukrainos Konstitucinio Teismo vadovas sakė, kad svarstoma suteikti galimybę asmeniui kreiptis su individualiu skundu.

Jis teigė, kad Ukraina patirties teisinėje sistemoje gali semtis ir iš Lietuvos.

„Kartais pretenzijos teismams būna nepagrįstos ir dažnai pagrįstos - čia kalbama ir apie korupciją, ir apie nekvalifikuotumą. Dabar kalbama apie atranką, kvalifikaciją. Visi klausimai yra susiję, jeigu kalbėsime apie ekonomiką, finansų klausimus - viskas susiję. Kokybiška teismų sistema - užsienio investicijų pritraukimas, investuotojų viltys į teisingą ginčų išsprendimą. Jūs jau tai išgyvenote, o mes esame ant šių problemų išsprendimo slenksčio“, - sakė Ukrainos Konstitucinio Teismo vadovas.

Lietuvos Konstitucinis Teismas rugsėjį palaikė kolegų iš Ukrainos pasiūlymą Europos konstitucinių teismų konferencijos mastu pasmerkti Rusijos Konstitucinio teismo sprendimą, atvėrusį kelią Krymo aneksijai. Bendrą pareiškimą taip pat pasirašė Lenkijos, Maltos, Moldovos, Gruzijos ir Azerbaidžano teismų, tačiau pastarojo su tam tikromis išimtimis, atstovai. Šis klausimas dar bus svarstomas kitoje pirmininkų konferencijoje.

„Ar bus gautas palaikymas, ateitis parodys, dabar sunku spėlioti“, - sakė I.Baulinas.

Ukrainos pasiūlyta rezoliucija pirmąkart buvo perskaityta per rugsėjo 9-12 dienomis vykusį Europos konstitucinių teismų konferencijos pirmininkų susitikimą.

2014 metų kovo 19 dieną Rusijos Konstitucinis teismas vienbalsiai nusprendė, kad prezidento Vladimiro Putino veiksmai atitiko Konstituciją, kai šis pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Šis teismo sprendimas buvo vienas esminių Rusijos teisinio proceso žingsnių siekiant ratifikuoti sutartį.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metų gruodį po to, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga dėl to paskelbė sankcijas Rusijai. Ukraina paskelbė įtraukusi Rusijos Konstitucinio teismo teisėjus į nepageidaujamų šalyje asmenų sąrašą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių