- Vilmantas Venckūnas / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti.
Oficialius balsavimo rezultatus Rusijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį paskelbė Lietuvoje gyvenančio nepriklausomos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ narys Romanas Udotas socialiniame tinkle „X“.
Jų duomenimis, kandidatą Vladislavą Davankovą palaikė 39,22 proc. rinkėjų, V. Putiną – 29,74 proc., Nikolajų Charitonovą – 4,03 proc., Leonidą Sluckį – 0,65 proc.
Pasak komisijos, Rusijos ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti 772 biuleteniai, 203 iš jų pripažinti negaliojančiais.
Rusijos opozicija ragino nepritariančius V. Putino valdymui ateiti balsuoti, gadinti biuletenius arba balsuoti ne už perrinktą šalies vadovą.
„Vilnius – už Davankovą. Aišku, kad ambasada dirbtinai neįvertino rinkėjų aktyvumo. Įprastai, komisija Rusijoje be problemų per dieną įleidžia 2-3 tūkst. rinkėjų. Toks pats vaizdas buvo ir kitose ambasadose. Panašu, kad buvo duota komanda neleisti karo pabėgėliams balsuoti visa apimtimi“, – „X“ rašė R. Udotas.
Politologas Vytis Jurkonis BNS pirmadienį sakė, kad komisijos pateikti rinkimų rezultatai yra akivaizdžiai melagingi, tačiau „ir tame mele galima ieškoti kažkokių tai tendencijų“.
„Jiems tenka pripažinti, kad V. Putinas Vilniuje mažų mažiausiai nelaimėjo“, – teigė V. Jurkonis.
Pasak jo, Rusijos ambasadoms buvo nurodyta, kad balsavimo rezultatuose atsispindėtų vadinamasis protesto balsas.
„Tas matyti ir exit pollsuose (rinkėjų apklausos po balsavimo – BNS), ir tame neva oficialiame protokole, kad Lietuvos atvejį žiūrint, atrodo aukščiausias sunaikintų biuletenių nuošimtis. Tas protesto balsas buvo bene ryškiausias. Ar jis tikrai buvo toks, o galbūt buvo didesnis, čia telieka svarstyti“, – kalbėjo ekspertas.
Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V. Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu.
Politologo nuomone, nors oficialiai pateikiami duomenys rodo, kad už V. Putiną balsavo 229 rinkėjai, labiau tikėtina, kad Rusijos lyderį palaikė 50–100 atėjusiųjų balsuoti, o daugumą jų sudarė ambasados darbuotojai ir jų šeimos nariai, kurie balsavo „kaip reikia“.
„Realios paramos, o ne biurokratinės, administracinės paramos V. Putinui Vilniuje nelabai yra“, – tvirtino V. Jurkonis.
Anot jo, tikrųjų balsavimo rezultatų sužinoti negalima, tad ambasada priversta pademonstruoti „tam tikrą protesto balsą“.
„Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V. Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu“, – teigė V. Jurkonis.
„Vartytis Kremliui kažkaip tai reikia, jis tą bando, netgi tokiomis ciniškomis sąlygomis, vis tiek turi pripažinti, kad to protesto balsų buvo daugiau, negu pora šimtų“, – kalbėjo politologas.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V. Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
71-erių V. Putino pergalė tris dienas trukusiame balsavime nekėlė abejonių, nes visi pagrindiniai jo oponentai yra mirę, įkalinti arba ištremti, o valdžios institucijos nesiliauja dorotis su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui ar jo karui Ukrainoje.
Neįprastai ankstyvi rezultatai yra dar vienas iš anksto nulemtų rinkimų, kuriuose su V. Putinu varžėsi tik trys simboliniai varžovai, atspindys.
Balsavimą lydėjo Ukrainos atakų banga, Kyjivą remiančių diversinių grupuočių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.
Ukraina ir Vakarai taip pat smerkia Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą keliuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Rusų opozicija Vakarus ragina nepripažinti rinkimų rezultatų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai4
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu1
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...
-
Naujoji Europos Komisija gavo žalią šviesą pradėti gynybos ir ekonomikos postūmį
Europos įstatymų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą naujai Ursulos von der Leyen komandai pradėti darbą, o Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad „nėra laiko gaišti“ stiprinant bloko gynybą ir konkurencingumą. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino 2025-ųjų ES biudžetą
Europarlamentarai trečiadienį nubalsavo už kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kuriame numatyta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita, sakoma Europos Parlamento (EP) prane&scar...
-
V. Putinas atvyko į Kazachstaną su dviejų dienų vizitu1
Dviejų dienų vizito metu V. Putinas turėtų surengti derybas su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu. ...
-
Lenkija ir Ukraina pasistūmėjo spręsdamos istorinį ginčą dėl Voluinės žudynių
Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai antradienį gyrė pažangą sprendžiant ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių ir sakė, kad dirba dėl aukų palaikų ekshumavimo. ...
-
Mažėjant alaus vartojimui, Vokietijos apynių augintojų laukia sunkūs laikai1
Visame pasaulyje mažėjantis alaus vartojimas kenkia Vokietijos apynių augintojams, kuriems dėl sumažėjusios karčiųjų apynių paklausos gresia mažesnės kainos ir galimas ūkių uždarymas. ...
-
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito į 32 mėnesių žemumas
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus su puse metų, perkopdamas 110 rublių už dolerį ribą. ...