„Buvo tam tikras skaičius dezertyrų, bet labai nedidelis, atsižvelgiant į žmonių, kurie dalyvavo mokymuose, skaičių“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Prancūzijos kariuomenės pareigūnas. – Jie buvo Prancūzijos kareivinėse, turėjo teisę išeiti“.

Pasak Prancūzijos kariuomenės pareigūno, Ukrainos kariams, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, buvo taikomas drausminis režimas, „nustatytas Ukrainos vadovybės“. „Prancūzijoje dezertyravimo nekriminalizuojame“, – sakė pareigūnas. „Jei kas nors dezertyruoja, Prancūzijos prokuroras neturi įgaliojimų suimti to asmens. O Ukrainos valdžiai Prancūzijos teritorijoje suteikta teisė yra tik drausminė“, – pridūrė jis.

Prancūzijos kariuomenė šalies teritorijoje apmokė 2300 kareivių iš brigados, pavadintos „Kyjivo Ana“ pagal Kyjive gimusią princesę, XI a. ištekėjusią už Prancūzijos karaliaus Henriko I. Dauguma karių buvo šauktiniai, neturintys kovinės patirties. Juos lydėjo 300 ukrainiečių prižiūrėtojų. Kiti 2200 brigados karių buvo apmokyti Ukrainoje.

Anksčiau pirmadienį, pasirodžius pranešimams, jog daug karių dezertyravo, Ukrainos sausumos pajėgų vadas pripažino, kad dalinyje yra „problemų“. Šis padalinys buvo vienas iš kelių, suformuotų pernai, kai Ukraina stengėsi pasirengti galimiems naujiems Rusijos puolimams.

„Taip, yra problemų, mes apie jas žinome“, – sakė Sausumos pajėgų vadas Mychailo Drapaty, turėdamas galvoje 155-ąją mechanizuotą brigadą, neoficialiai vadinamą „Kyjivo Ana“.

Žymus Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas gruodį rašė, kad 1700 kareivių pabėgo iš brigados nė nedalyvavę mūšyje, o 50 pabėgo per mokymus Prancūzijoje. Paklaustas apie J. Butusovo pranešimą, M. Drapaty jo nepaneigė. Jis sakė, kad „daugelis pateiktų faktų tikrai įvyko“, bet „galbūt ne tokiu mastu ir apimtimi, koks buvo pateiktas“.

„Aš tikrai neįžvelgiu nieko, ką būtų galima pavadinti piktnaudžiavimu valdžia“, – sakė Prancūzijos kariuomenės pareigūnas. Jis tvirtino, kad mokymai atitiko ukrainiečių pageidavimus dėl „įrangos“ ir „mokymo laiko“.