Jungtinės Valstijos, Saudo Arabija, Europos Sąjunga (ES), Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos šalys Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Delyje kuluaruose paskelbė iniciatyvą, kuria siekiama sujungti geležinkelius, uostus, elektros ir duomenų perdavimo tinklus bei vandenilio vamzdynus.

Nors ši iniciatyva daugiausia orientuota į prekybą, ji gali turėti platų poveikį, įskaitant ilgamečių priešų Izraelio ir Saudo Arabijos ryšių plėtojimą.

Prie iniciatyvos prisijungusios šalys tikisi, kad ji gali padėti sujungti 1,4 mlrd. gyventojų turinčią milžinišką Indijos rinką su vakaruose esančių šalių rinkomis, tapti atsvara dosnioms Kinijos išlaidoms infrastruktūrai, paskatinti Artimųjų Rytų ekonomikos augimą ir padėti normalizuoti Izraelio ir Persijos įlankos arabų valstybių santykius.

„Tai tikrai svarbus dalykas“, – pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) iniciatyvos pristatymo renginyje ir pavadino planą istoriniu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, kad vadinamasis Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominis koridorius yra „kur kas daugiau nei „tik“ geležinkelis ar kabelis“.

„Tai ekologiškas ir skaitmeninis tiltas per žemynus ir civilizacijas“, – sakė ji.

Pagal vieną iš siūlomų projektų būtų sujungta geležinkelių ir uostų infrastruktūra Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Jordaniją ir Izraelį, ir tai galėtų iki 40 proc. paspartinti prekybą tarp Indijos ir Europos.

Pasak Pramito Palo Chaudhuri (Pramito Palo Čaudhurio) iš analitinio centro „Eurasia Group“, iš Mumbajaus Sueco kanalu į Europą šiandien gabenamas jūrinis konteineris ateityje galėtų būti geležinkeliu gabenamas iš Dubajaus į Haifą Izraelyje ir toliau į Europą, taip sutaupant ir pinigų, ir laiko.

Sueco kanalas yra labai svarbi pasaulio prekybos jungtis, tačiau eismas kanalu neretai sutrinka.

Pavyzdžiui, 2021 metų kovą šiame vandens kelyje įstrižai įstrigo milžiniškas konteinerių laivas „Ever Given“, beveik savaitei sustabdęs eismą kanalu.

„Galėtų iš esmės viską pakeisti“

Be to, šis planas puikiai dera su keliais Vašingtono tikslais Artimuosiuose Rytuose ir pareigūnai sako, kad Jungtinės Valstijos norėtų, jog šie projektai būtų įgyvendinti.

J. Bideno administracija aktyviai ragina Rijadą – stambų naftos gamintoją ir saugumo partnerį – normalizuoti santykius su Izraeliu po dešimtmečius trukusio konflikto ir uždarytų sienų.

Saudo Arabija nėra oficialiai pripažinusi Izraelio.

JAV dalyvavimas iniciatyvoje taip pat galėtų padėti pataisyti Rijado ir Vašingtono santykius, kurie smarkiai pašlijo po to, kai 2018 metais Saudo Arabijos agentai nužudė žurnalistą disidentą Jamalą Khashoggi (Džamalą Chašogdžį).

Remiantis informacija, su kuria pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP, įgyvendinant ekonominio koridoriaus iniciatyvą būtų kuriama infrastruktūra, kuri leistų gaminti ir gabenti vadinamąjį žaliąjį vandenilį.

Taip pat būtų pagerintas duomenų perdavimas nutiesus naują regioną jungiantį povandeninį kabelį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, jog dabar reikia dirbti, kad planas taptų „realus“.

Visi šie projektai taip pat galėtų padėti naftos turtingoms Artimųjų Rytų valstybėms atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro.

Pasak Vašingtone įsikūrusio Wilsono (Vilsono) centro analitiko Michaelo Kugelmano (Maiklo Kugelmano), šis planas galėtų būti svarbus atsakas į Kinijos plačiai išgirtą Juostos ir kelio iniciatyvą.

Ši iniciatyva išplėtė Kinijos įtaką, investicijas ir prekybą Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

„Jei ji [iniciatyva] būtų įgyvendinta, tai galėtų iš esmės viską pakeisti, nes sustiprėtų Indijos ir Artimųjų Rytų ryšiai ir būtų siekiama atsvaros Juostos ir kelio iniciatyvai“, – parašė M. Kugelmanas socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).