Profesorė apie Ukrainos narystę ES: kai kurie jau projektuoja, koks košmaras tai galėtų būti

  • Teksto dydis:

Ukrainą šiuo nelengvu metu palaiko daugybę Europos šalių vadovų. Labiausiai – kaimyninės valstybės. Tačiau rytiniam Europos Sąjungos flangui proteguojant Ukrainos narystę Europos Sąjungos bloke vis girdime apie senųjų narių atsargumą. Kodėl taip yra LNK žurnalistai teiravosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Dovilės Jakniūnaitės.

Pasak jos, Europos šalių politikų vizitai Kyjive karo metu yra drąsus žingsnis rodant paramą Ukrainai sunkioje situacijoje. 

Vienu svarbiausių Lenkijos  politikų vadinamas vicepremjeras Lechas Kačinskis paragino sukurti ginkluotųjų pajėgų saugomą NATO taikos misiją, kuri teiktų humanitarinę pagalbą Ukrainai. Tačiau jis pabrėžė, kad tai negalėtų būti neginkluota misija. Ką tai reiškia?

„Tai pakankamai abstraktus pasakymas, bet turbūt jį galima įsivaizduoti kaip vieną iš siūlomų variantų, kaip galėtų atrodyti situacija Ukrainoje, jei pavyktų susitarti dėl paliaubų, karo sustabdymo kažkokiu būdu Rusijos armija pradėtų atsitraukinėti iš Ukrainos ir reikėtų kažkokių pajėgų – tarpininkų, kurios galėtų užtikrinti jėgos nenaudojimą šalyje su tarptautinėmis garantijomis. Kaip aš suprantu, dabar bandomos formuoti įvairios vizijos, variantai, kaip situacija galėtų atrodyti, kai karas pradės baigtis, arba baigsis“, – svarstė D. Jakniūnaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad tikisi pasiekti, jog iki metų pabaigos Ukrainai būtų suteiktas kandidatės tapti Europos Sąjungos nare statusas. Kiek tai realu? 

„Šiuo atveju žinutė labai aiški, kad tiek Lenkija, tiek vidurio Europos valstybės, tiek ir Lietuva nepasitenkins vien tik simboliniu Ukrainos pakvietimu, nes Europos Komisijos vadovė buvo pasakiusi, kad procesas bus ilgas ir negreitas. Tai yra pasiryžimas, kad prašymas nebūtų padėtas į stalčių ir šiuo metu, kai Ukrainai yra daug palaikymo, pasistūmėtų link realaus, apčiuopiamo kandidatės statuso. Ar pavyks ir kiek pavyks atsilaikyti, kol kas neaišku, bet dabar juntamas didelis spaudimas iš artimiausių Ukrainos kaimynių“, – kalbėjo pašnekovė.

Rytiniam Europos Sąjungos flangui proteguojant Ukrainos narystę bloke vis girdime apie senųjų narių atsargumą. Pasak profesorės, taip yra todėl, kad situacija Ukrainoje net ir prieš karą nebuvo artima tai situaciai, kurią norėtųsi matyti, kai gaunamas oficialus kandidatės statusas.

„Turėkime omenyje, kad Ukraina vis dar liks viena iš didžiausią gyventojų skaičių turinti valstybė, su didelėmis problemomis. Ir, nepaisant dabartinės liūdnos situacijos, nemažai Europos vadovų ir Europos Komisijos biurokratų, spėčiau, jau projektuoja, koks galėtų būti košmaras arba nepatogi situacija, jei tai įvyktų. Euforija yra euforija, bet paskui neišvengiamai prasideda vertinimai, kurie pradeda vaidinti savo vaidmenį“, – sakė profesorė.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeESnarystė ESbaimė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių