Diskusijos, kurioms vadovauja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tebėra ankstyvojoje stadijoje, bet jų metu jau dabar stebimi nuomonių dėl galimų tikslų ir misijos įgaliojimų skirtumai.

Kol kas Europos vadovai daugiausiai dėmesio skiria karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai didinti, nes nemato jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pasirengęs derėtis. Tačiau kai kurie oficialūs asmenys už uždarų durų svarsto, kokių saugumo garantijų Europos šalys galėtų suteikti Ukrainai, be kita ko Ukrainos teritorijoje galimai dislokuojant dešimtis tūkstančių karių.

Dislokavus tokį didelį karinį kontingentą kiltų tiesioginės konfrontacijos rizika bei būtų dar plačiau paskleisti ir taip po Ukrainai suteiktos pagalbos ginklais išsekę Europos kariniai resursai. Vykdydamos svarbias karines operacijas, Europos pajėgos nuo seno pasikliaudavo apčiuopiama JAV parama.

Tuo tarpu išrinktasis JAV prezidentas neva atmetė Amerikos karių dalyvavimo tokiose misijose galimybę. Gruodžio 7 d. Paryžiuje susitikęs su E. Macronu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas primygtinai teigė, kad Europos šalys turi veikti savarankiškai.

Anot šaltinių, didžiąją dalį pajėgų galėtų parūpinti didžiosios Europos šalys, tokios, kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir JK. Priklausomai nuo konkrečių uždavinių, skirtųsi ir numatomas misijos dydis. Kai kurie ekspertai siūlo dislokuoti 40 000 europiečių karių, tuo tarpu rotacija pagrįstoje sistemoje, kurioje taip pat vyktų apmokymo, dislokavimo ir grąžinimo operacijos, galėtų dalyvauti iki 100 000 kariškių.

Palyginti, Europa, JAV ir kitos partnerės praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Bosnijoje buvo dislokavusios 60 000, o Kosove – 50 000 karių. Tačiau nuo tada šių misijų apimtys ženkliai sumažėjo.

Sprendimas dislokuoti Europos karius priklausytų nuo to, ar Ukrainai pavyktų gauti saugumo garantijų tampant NATO nare ar sudarant atitinkamus dvišalius susitarimus. Priimdama tokį sprendimą, Europą iš esmės įsipareigotų užtikrinti stabilumą Ukrainoje bei ilgalaikę taiką regione.

Primename, kad Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna neseniai pabrėžė, kaip svarbu, kad Europa būtų pasirengusi pasiųsti į Ukrainą karių padėti užtikrinti bet kokio galimo Kyjivo ir Maskvos taikos susitarimo vykdymą – tokia jo pozicija atspindi tai, apie ką šiuo metu kalbama ir Europos lyderių diskusijų metu.