- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „rekordiškai sparčiai militarizuojasi“ ir, jo žodžiais tariant, agresyviai siekia sulaikyti jo šalį.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje pareiškė neabejojantis, kad dabar tarp ES ir NATO yra labai mažas skirtumas.
S. Lavrovas sakė, kad neseniai buvo pasirašyta deklaracija, kurioje, anot jo, iš esmės teigiama, kad 31 narę turintis NATO karinis aljansas užtikrins 27 nares turinčios ES politinės ir ekonominės organizacijos saugumą.
Jis, matyt, turėjo omenyje sausio 19 dienos ES ir NATO deklaraciją dėl strateginės partnerystės, kurioje Rusijos įsiveržimas į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną vadinamas didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui per pastaruosius dešimtmečius.
Joje šis įvykis vadinamas svarbiu euroatlantinio saugumo ir stabilumo momentu ir raginama glaudžiau bendradarbiauti ES ir NATO, kad būtų galima atremti kylančias grėsmes saugumui. Taip pat dokumente teigiama, kad tai padės sustiprinti saugumą Europoje ir už jos ribų. Be to, joje skatinamas kuo aktyvesnis NATO narių, nepriklausančių ES, ir Bendrijos narių, nepriklausančių Aljansui, dalyvavimas, tačiau deklaracijoje nenurodoma, kad NATO užtikrins ES saugumą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai skundžiasi dėl NATO plėtros, ypač prie savo šalies sienų, ir tuo iš dalies pateisina įsiveržimą į Ukrainą.
Tačiau Rusijos puolimas sukėlė baimę kitoms kaimynėms, ir Suomija šį mėnesį įstojo į NATO, nutraukdama dešimtmečius trukusią savo karinio neprisijungimo politiką.
Nors NATO teigia, kad nekelia grėsmės Rusijai, šios Šiaurės Europos šalies prisijungimas sudavė didelį politinį smūgį V. Putinui.
Prisijungus Suomijai, Rusijos siena su NATO – didžiausiu pasaulyje saugumo aljansu – padidėjo dvigubai. ES narė Švedija taip pat siekia narystės NATO ir tikisi netrukus sulaukti galutinio pritarimo.
Praėjusią savaitę NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukrainos teisėta vieta yra kariniame aljanse, ir pažadėjo daugiau paramos šaliai per savo pirmąjį vizitą Kyjive nuo invazijos pradžios. Kremlius į tai atsakė pakartodamas, kad neleisti Ukrainai įstoti į NATO tebėra pagrindinis invazijos tikslas, argumentuodamas, kad Kyjivo narystė aljanse keltų egzistencinę grėsmę Rusijai.
Ukraina taip pat siekia narystės ES, o vasario mėnesį bloko vadovai pažadėjo, kad padarys viską, ko reikia, kad paremtų Ukrainą. Tačiau jie nepateikė jokio tvirto tvarkaraščio, pagal kurį būtų galima pradėti derybas dėl stojimo į ES, kaip tikėjosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
S. Lavrovas buvo paklaustas, ar karas Ukrainoje nebuvo klaidingas apskaičiavimas, nes Maskva griežtai prieštaravo NATO plėtrai, o invazija paskatino Suomijos, o ateityje galimai ir Švedijos bei Ukrainos, kuri tikisi, kad jai bus sudarytos sąlygos prisijungti, narystę.
„NATO niekada neketino sustoti“, – atsakė Rusijos ministras, atkreipdamas dėmesį į neseniai priimtą ES ir NATO deklaraciją ir pastarųjų metų veiksmus, kai Aljansui nepriklausiusios Švedija ir Suomija „vis dažniau dalyvavo NATO karinėse pratybose ir kituose veiksmuose, kuriais buvo siekiama sinchronizuoti NATO narių ir neutralių valstybių karines programas“.
S. Lavrovas sakė, kad Rusijai kelis kartus buvo pažadėta, jog NATO nesiplės, tačiau teigė, kad tai buvęs melas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltieji rūmai nepalaiko protestuotojų veiksmų užgrobiant Kolumbijos universiteto pastatą
Amerikos universitetuose vykstant palestiniečius palaikantiems protestams, JAV prezidentas Joe Bidenas nepritaria tokiems veiksmams, kaip Kolumbijos universiteto pastato užgrobimas, antradienį pranešė Baltieji rūmai. ...
-
Nuo šių metų pradžios Ukrainoje pastatytos 337 slėptuvės nuo bombų
Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. ...
-
Kinijos technologijų milžino „Huawei“ pelnas išaugo 564 proc.
Technologijų milžino „Huawei“ pelnas pirmą ketvirtį padidėjo daugiau nei penkis kartus, antradienį parodė kontroliuojančiosios bendrovės pateikti duomenys. ...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Niujorko teisėjas skyrė D. Trumpui baudą už tylėjimo įsakymo pažeidimus
Niujorko teismo teisėjas, pirmininkaujantis Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bylos dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą nagrinėjimui, pirmadienį skyrė buvusiam JAV prezidentui 9 tūkst. dolerių (maždaug 8,4 tūkst. eurų) baudą už daugkartini...
-
Latvijos premjerė pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą
Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. ...
-
JT teismas atmetė Nikaragvos ieškinį Vokietijai dėl ginklų tiekimo Izraeliui1
Antradienį Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiasis teismas atmetė Nikaragvos prašymą imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdytas Vokietijos ginklų eksportas į Izraelį. Teismas pareiškė, kad „aplinkybės nėra tokios“...
-
Ukrainos gynybos ministerija: verbavimo centrų skaičius iki birželio vidurio pasieks beveik 30
Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų. ...
-
ES pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl su EP rinkimais susijusios dezinformacijos
Europos Sąjunga antradienį pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl susirūpinimo, kad šios bendrovei „Meta“ priklausančios platformos nesugeba kovoti su dezinformacija internete prieš birželį vyksi...
-
Karolis III pirmą kartą pasirodė viešumoje po to, kai jam buvo diagnozuotas vėžys
Londone minios žmonių sveikino karalių Charlesą III (Karolį III), pirmą kartą oficialiai pasirodžiusį viešumoje po to, kai jam buvo diagnozuotas vėžys. ...