Pranešimas pasirodė didėjant susirūpinimui dėl stiprėjančio Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo su Rusija.

Pchenjanas pirmą kartą savo atakos dronus pristatė rugpjūtį, o ekspertai teigia, kad tai gali būti susiję su besiformuojančiu Pchenjano ir Maskvos aljansu.

Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja ratifikavo svarbų gynybos paktą su Maskva ir yra kaltinama tuo, kad siunčia tūkstančius karių į Rusiją paremti ją jos kare prieš Ukrainą.

Į tai reaguodamas Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas perspėjo dėl galimo Rusijos karinių technologijų perdavimo Šiaurės Korėjai.

Kim Jong Unas ketvirtadienį prižiūrėjo Šiaurės Korėjos bepiločių orlaivių technologijų komplekse pagamintų dronų, skirtų smogti taikiniams sausumoje ir jūroje, bandymus, paskelbė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Jis pabrėžė, kad reikia kuo greičiau sukurti serijinės gamybos sistemą ir pradėti masinę gamybą“, – teigė KCNA.

Šie dronai yra sukurti nešti sprogmenis ir įsirėžti į priešo taikinius, ir iš esmės veikia kaip valdomos raketos.

Per ketvirtadienio bandymą dronai, skriedami iš anksto nustatytu maršrutu, tiksliai pataikė į taikinius, paskelbė KCNA.

„Atakos dronai „savižudžiai“ bus naudojami įvairiu nuotoliu ir turi tiksliai atakuoti bet kokius priešo taikinius sausumoje ir jūroje“, – pažymima pranešime.

Kim Jong Unas nurodė, kad dronai yra „lengvai naudojamas (...) smogiamosios jėgos komponentas“ dėl palyginti nedidelių jų gamybos sąnaudų ir plačių pritaikymo galimybių, nurodė KCNA.

Kim Jong Uno teigimu, Šiaurės Korėja „pastaruoju metu skiria daug dėmesio“ bepiločių techninės įrangos sistemų kūrimui ir jų integravimui į bendrą šalies karinę strategiją.

Rusų technologija?

Ekspertai sako, kad valstybinės žiniasklaidos rugpjūtį paskelbtose nuotraukose matomi dronai atrodė panašūs į Izraelyje pagamintą droną HAROP, Rusijoje pagamintą „Lancet-3“ ir Izraelio „HERO 30“.

Šiaurės Korėja šias technologijas galėjo įsigyti iš Rusijos, kuri, savo ruožtu, jas tikriausiai gavo iš Irano. Įtariama, kad pats Teheranas jas pavogė iš Izraelio.

2022 metais Šiaurės Korėja per sieną pasiuntė dronų, o Pietų Korėjos kariuomenė negalėjo jų numušti, nes jie, kaip teigta, buvo per maži.

Šiemet Šiaurės Korėja siunčia į Pietų Korėją daugybę balionų su šiukšlėmis, tokį žingsnį vadindama atsakomaisiais veiksmais už aktyvistų platinamus propagandinius lankstinukus, nukreiptus prieš Pchenjano režimą.

Šiaurės Korėja taip pat apkaltino Seulą, kad šis virš Pchenjano siųsdamas dronus ir iš jų mėtydamas propagandinius lankstinukus, pažeidžia jos suverenitetą.

Užsimindama apie „įvairių dronų gamybą ir praktinį dislokavimą“, Šiaurės Korėja leidžia suprasti, kad gali pasekti šiuo pavyzdžiu, naujienų agentūrai AFP sakė Seulo Šiaurės Korėjos studijų universiteto prezidentas Yang Moo-jinas.

Pchenjanas galbūt užsimena apie galimybę tokiais dronais siųsti lankstinukus į Pietų Korėją, teigė Yang Moo-jinas.

„Atsižvelgiant į dronų atakų veiksmingumą kare Ukrainoje, jie galėtų būti veiksmingai panaudoti ir ten vykstančiame konflikte“, – pridūrė jis.

2023 metais Pietų Korėja įsteigė dronų operacijų vadavietę, kad galėtų geriau reaguoti į šią didėjančią grėsmę.

Spalį pakeistoje Šiaurės Korėjos konstitucijoje Pietų Korėja apibrėžiama kaip priešiška valstybė. Tai rodo, kad abiejų šalių santykiai smarkiai pablogėjo nuo tada, kai sausį Kim Jong Unas pavadino Seulą pagrindiniu savo šalies priešu.

Šiaurės Korėja, nepaisydama Jungtinių Tautų (JT) sankcijų, tęsia balistinių raketų bandymus, o praėjusį mėnesį susprogdino kelių ir geležinkelių atkarpas, jungiančias ją su Pietų Korėja