Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimu įteisinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus mokymus ir karinę sąveiką, pagal Suomijos įstojimo į NATO balandžio mėnesį sąlygas.

Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), suomių gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas) pasveikino jį kaip tvirtą amerikiečių įsipareigojimą Suomijos ir Šiaurės Europos gynybai.

„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės našta savo regione ir už jo ribų“, – teigė ministras.

„Tačiau šiuo susitarimu gerokai sustiprinamas mūsų gebėjimas veikti kartu visose situacijose“, – pridūrė A. Hakkanenas.

2022-ųjų gegužę, reaguodamos į tų metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.

Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė balandžio mėnesį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį duodamas interviu valstybinei televizijai apkaltino Vakarus, anot jo, įtraukus Suomiją į Aljansą.

V. Putinas pareiškė, kad netoli Suomijos, su kuria Rusija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, bus sukurta nauja rusų karinė apygarda.

Kalbėdama Vašingtone Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pakartojo Helsinkio kaltinimus, sakydama, kad Maskva, siųsdama žmones iš besivystančių šalių, bando sukelti sumaištį šalyje.

„Per pastaruosius dvejus metus pamatėme, kad Rusijos agresyviam elgesiui esama labai mažai ribų“, – nurodė ji.

Jūsų istorija taip pat primena, kodėl taip svarbu, kad visi ir toliau palaikytume Ukrainą.

„Manome, kad Rusija artimiausioje ateityje ir toliau kels grėsmę pasaulio saugumui“, – sakė E. Valtonen.

Ministrės teigimu, šiuo metu Maskva, imdamasi panašių veiksmų, bando atitraukti dėmesį nuo savo invazijos į Ukrainą.

Suomiai „supranta, kas pastatyta ant kortos Ukrainoje“

Susitarimo pasirašymo metu A. Blinkenas sakė, kad Suomija labai gerai „supranta, kas pastatyta ant kortos Ukrainoje“.

„1939 metais suomiai taip pat susidūrė su Rusijos invazija ir įrodė, kad laisva tauta gali neįtikėtinai stipriai ir atkakliai pasipriešinti“, – teigė A. Blinkenas, turėdamas omenyje Žiemos karą.

„Jūsų istorija taip pat primena, kodėl taip svarbu, kad visi ir toliau palaikytume Ukrainą“, – pareiškė jis.

„Autokratai, kurie bando perbraižyti vienos valstybės sieną jėga, beveik neabejotinai nesustos ten“, – nurodė A. Blinkenas.

Susitikime ir Vašingtonas, ir Suomija pakartojo remiantys Švedijos siekį prisijungti prie NATO.

Švedijos prisijungimą stabdo Turkija, reikalaujanti iš švedų nuolaidų ir spaudžianti šalį susidoroti su kurdų kovotojais. Švedų paraiškos dar nėra patvirtinusi ir Vengrija.

E. Valtonen užsiminė apie šią savaitę Turkijos parlamente vykusius susitikimus dėl Švedijos paraiškos ir išreiškė viltį, kad ji bus ratifikuota iki metų pabaigos.