Komandos sudėtis ir kam atiteks kuris portfelis, paaiškės jau artimiausiomis valandomis.

Štai keletas svarbiausių asmenų, kurie dirbs drauge su vokiete jos antrąją penkerių metų kadenciją.

Kaja Kallas: diplomatijos vadovė

Buvusią Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas Europos Sąjungos (ES) lyderiai jau nominavo naująja bloko užsienio politikos vadove, o ši Ukrainos rėmėja poste atsidurs kritiniu momentu.

47 metų K. Kallas, griežtai kritikuojanti Rusiją, turi asmeninių nuoskaudų dėl Kremliaus, nes po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia jos motina buvo ištremta į Sibirą.

Neseniai ji pati buvo įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą.

Tikimasi, kad Talino „geležinė ledi“, laikydama karą Ukrainoje egzistencine grėsme savo tėvynei, sutelks dėmesį į paramą Kyjivui.

Tačiau vykstant karui Gazos Ruože ir didėjant iššūkiams visame pasaulyje, jai teks greitai įrodyti, kad ji nėra vieno klausimo politikė.

Stephane'as Sejourne: paskutinės minutės pakeitimas

Kadenciją baigiantį Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Stephane'ą Sejourne Paryžius nominavo paskutinę minutę, kai pirmasis kandidatas, dabartinis vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas, atsistatydino po nesutarimų su U. von der Leyen.

Po Th. Bretono pasitraukimo 39-erių S. Sejourne teks didelė atsakomybė, tačiau šis ištikimas prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkas jau turi daug patirties Briuselio valdžios koridoriuose.

Prieš tapdamas vyriausiuoju Prancūzijos diplomatu sausį, S. Sejourne vadovavo šalies prezidento centristų frakcijai „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) Europos Parlamente (EP).

Paryžiui siekiant svarbaus vaidmens pramonės strategijos srityje, S. Sejourne bus laikomas svarbia Prancūzijos atsvara Vokietijos dominavimui Briuselyje.

Raffaele Fitto: G. Meloni viltis

Siekdama stiprinti savo įtaką ES, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni siekia, kad 55 metų Europos reikalų ministras Raffaele Fitto užimtų svarbų postą Briuselyje.

Tačiau centristų ir kairiųjų pažiūrų ES įstatymų leidėjai pasmerkė spėliones, kad jos šalies kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) kandidatas gali tapti vienu iš pagrindinių U. von der Leyen įgaliotinių.

Patyręs ir gerai Briuselį pažįstantis ministras R. Fitto kadaise dirbo Silvio Berlusconi vyriausybėje ir yra laikomas vienu nuosaikesnių G. Meloni vyriausybės narių.

Jis tris kartus buvo išrinktas į EP, o 2022 metais prisijungė prie G. Meloni administracijos, ir jam buvo pavesta tvarkytis su Italijai tekusia lėšų dalimi pagal didžiulį ES atsigavimo po COVID-19 planą.

Teresa Ribera: Žaliojo kurso veidas

Ispanijos energetikos ir klimato ministrė Teresa Ribera yra ilgametė aplinkosaugininkė, žinoma dėl savo derybinių įgūdžių ir patirties klimato srityje.

Žiniasklaidai neabejinga 55-erių politikė yra artima Ispanijos socialistų ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui ir jai prognozuojamos svarbios pozicijos, pavyzdžiui, už ekonomikos, aplinkosaugos ar konkurencijos klausimus atsakingo eurokomisaro portfelis.

Ji aktyviai pasisako už ES Žaliąjį kursą – plataus užmojo planą, kuriuo siekiama, kad iki 2050 metų bloko anglies dioksido išmetimas taptų nulinis, – o Ispanijoje ji skatino vandenilio naudojimą ir uždraudė vilkų medžioklę.

Tačiau dėl griežtos T. Riberos pozicijos ji dažnai nesutaria su ūkininkais, o jos nepritarimas branduolinei energetikai kelia nepasitenkinimą ES valstybėms, įskaitant Prancūziją.

Piotras Serafinas: Lenkijos premjero patikėtinis

Briuselyje gerai žinomas Piotras Serafinas yra artimas Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko patikėtinis, dirbęs jo biure, kai šis vadovavo Europos Vadovų Tarybai.

Šiam santūriam pareigūnui, šiuo metu dirbančiam Varšuvos ambasadoriumi ES, prognozuojamas svarbus postas tvarkant biudžeto klausimus.

Jei prognozės pasitvirtins, tai dar labiau padidintų Lenkijos svorį ES ir suteiktų Varšuvai išskirtinę padėtį įnirtingose derybose dėl kito ES biudžeto.

Oliveris Varhelyi: V. Orbano žmogus

Per pastaruosius penkerius metus eidamas ES plėtros ir kaimynystės komisaro pareigas vengras Oliveris Varhelyi užgyveno nemažai priešų.

Dešiniųjų premjero Viktoro Orbano sąjungininkas ne kartą buvo kaltinamas kaišiojant pagalius į ratus sprendžiant įvairius klausimus – nuo Ukrainos siekio tapti ES nare iki paramos palestiniečiams.

Tikimasi, kad šį kartą 52-ejų pareigūnas užims mažiau įtakingą postą ir jo laukia sunkus patvirtinimo procesas Europos Parlamente, ypač po to, kai jis buvo užfiksuotas vadinantis europarlamentarus „idiotais“.

Tačiau, nors Briuselyje jis buvo linkęs provokuoti, kai kurie diplomatai sako, kad jie bent jau išmoko su juo dirbti, o jei jo kandidatūra bus užblokuota, V. Orbanas gali pasiūlyti dar mažiau linkusį bendradarbiauti politiką.