„Esame ant didelio masto konflikto Ukrainoje slenksčio. Diplomatinės pastangos, kurių imtis raginome vasario 17 d. (JT Saugumo Tarybos posėdyje, red. past.), yra prie žlugimo ribos. Buvo pažeistas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas. Nenumaldomai puolant šio pasaulio galingiesiems, ir toliau silpsta JT Chartijos reikšmė. Su ja pagarbiai besielgiančios šalys nusigręžia, vos tik ji neatitinka jų tikslų, radikaliai priešingų tarptautinės taikos ir saugumo interesams.

Per du ankstesnius šios tarybos posėdžius, skirtus Rusijos kariuomenės telkimo prie sienos su Ukraina klausimui, Kenija laikėsi pozicijos, kad turi būti suteiktos galimybės diplomatijai. Į mūsų raginimus nebuvo atsižvelgta – iš esmės buvo pažeisti JT Chartijos reikalavimai, raginantys šalių konfliktus spręsti taikiai ir taip, kad tai nepakenktų taikai, saugumui ir teisėtumui visame pasaulyje.

Šiandien buvo įgyvendinti grasinimai panaudoti jėgą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę. Kenija yra giliai susirūpinusi Rusijos Federacijos sprendimu pripažinti Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis nepriklausomomis valstybėmis. Šį pareiškimą vertiname kaip Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą. Neneigiame, kad šie regionai turi didelių rūpesčių dėl savo saugumo, tačiau tai nepateisina šiandieninio jų pripažinimo nepriklausomomis valstybėmis. Dar neišnaudota daugybė diplomatinių taikos siekimo priemonių.

Ši situacija man primena savo istoriją. Kenija, kaip ir beveik visos kitos Afrikos šalys, radosi iš vienos imperijos griuvėsių. Savo šalių sienas braižėme ne mes, o valdininkai tolimose kolonijų metropolijų sostinėse: Londone, Paryžiuje ir Lisabonoje. Jiems nerūpėjo senųjų tautų, kurias jie dalijo gabalais, likimai. Šiandien bet kurios Afrikos šalies kitoje sienos pusėje gyvena mūsų tautiečiai, su kuriais mus sieja tvirti istoriniai, kultūriniai ir kalbiniai ryšiai.

Jeigu nepriklausomybės paskelbimo metu būtume nusprendę savo valstybių sienas brėžti taip, kad jos atspindėtų etninį, rasinį ar religinį vientisumą, dar ir šiandien, praėjus daugybei dešimtmečių, kariautume kruvinus karus.

Tačiau mes sutikome priimti tokias sienas, kokias paveldėjome. Net su jomis nusprendėme siekti ekonominės ir teisinės mūsų žemyno integracijos. Užuot tapę nacijomis, kurios nesiliauna žvelgti į savo praeitį ir pasineria į žalingą nostalgiją, nusprendėme žengti pirmyn į didybę, kurios daugelis mūsų tautų ir nacijų anksčiau nebuvo pažinusios. Nusprendėme laikytis Afrikos vienybės organizacijos taisyklių ir JT Chartijos. Tačiau ne todėl, kad esame patenkinti savo sienomis, bet todėl, kad norėjome kažko daugiau, ką galima pasiekti tik taikoje.

Žinome, kad daugelis žmonių daugelyje šalių, atsiradusių žlugus ar atsitraukus imperijoms, svajoja vėl susijungti su kitoje sienos pusėje likusiomis tautomis. Tai normalu ir nusipelno būti suprasta. Galų gale, kas gi nenorėtų vėl susitikti su savo broliais ir eiti kartu bendro tikslo link?

Tačiau Kenija atmeta smurtą kaip priemonę tokiai svajonei pasiekti. Turime liautis kelti iš pelenų mirusias imperijas, kad nebegrįžtume į viešpatavimo ir priespaudos laikus. Mes atmetėme iredentizmą ir ekspansionizmą, kad ir kaip jie būtų teisinami: etninėmis, religinėmis ar kultūrinėmis priežastimis. Šiandien vėl juos atmetame. Kenija reiškia didelį susirūpinimą ir nepritaria Donecko ir Luhansko pripažinimui nepriklausomomis valstybėmis.

Be to, griežtai smerkiame pastarųjų dešimtmečių tendenciją, kai galingos valstybės, įskaitant šios Saugumo Tarybos nares, pažeidžia tarptautinius įstatymus, nekreipdamos į juos dėmesio. Šiandien daugiašališkumo principas guli mirties patale. Šiandien jis buvo šiurkščiai paniekintas – taip taip, kaip jį nelabai seniai pažeidė ir kitos galingos valstybės.

Raginame visus Saugumo Tarybos narius susiburti ir kartu su  generaliniu sekretoriumi siekti, kad būtų laikomasi daugiašališkumo standarto. Mes taip pat raginame jį panaudoti savo valdžią ir tarpininkauti, kad būtų taikiai įveikta ši situacija.

Baigdamas, pone pirmininke, prašau priimti Kenijos patikinimą dėl pagarbos tarptautiniu mastu pripažintoms Ukrainos sienoms.“