Nuo pat aušros šimtai tūkstančių maldininkų pradėjo mėtyti akmenukus į tris betoninius stulpus, simbolizuojančius šėtoną – tai buvo paskutinis svarbus renginio, vykusio per didelius vasaros karščius, ritualas.

Į Miną, esančią netoli Mekos, piligrimai suplūdo praėjus dienai po to, kai kelias valandas melsdamiesi ant Arafato kalno atlaikė 48 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

„Nebegalvosiu apie hadžą tol, kol jis nevyks žiemą“, – sakė 26 metų tunisietė Farah, kalbėdama apie kasmetinį ritualą, kuris vyksta pagal Mėnulio kalendorių ir ne visada būna vasarą.

„Mano kūnas tirpsta“, – teigė ji.

Daugiau nei 1,8 mln. piligrimų, dauguma jų iš užsienio, dalyvavo pirmajame hadže, kurio dalyvių skaičius nebuvo ribojamas nuo pandemijos laikų. 2019 metais prieš COVID-19 pandemiją hadže dalyvavo 2,5 mln. piligrimų.

Antradienį Saudo Arabijos pareigūnų paskelbtas dalyvių skaičius gerokai atsilieka nuo jų prognozių pagerinti 2019 metų rekordą.

Hadžas yra pagrindinis Saudo Arabijos, kuri bando nukreipti nuo naftos priklausomą ekonomiką naujomis kryptimis, įskaitant turizmą, pajamų ir  prestižo šaltinis.

Velnio užmėtymas akmenimis žymi trijų dienų Aukojimo šventės (Id al Adha), kurią musulmonai švenčia pirkdami ir pjaudami gyvulius, kad paminėtų Abraomo pasiryžimą paaukoti savo sūnų, pradžią.

Po to piligrimai grįžta į Meką atlikti atsisveikinimo ritualo tavafo – septynis kartus apeiti aplink Kaabą, didžiulį juodą kubą Didžiojoje mečetėje.

Mirtinos spūstys

2015 metais per didžiausios kada nors įvykusios hadžo nelaimės metu kilus spūsčiai žuvo iki 2 300 maldininkų. 2006 metais per panašų incidentą žuvo 364 žmonės.

Mirtinų spūsčių taip pat buvo užfiksuota 2004-aisiais, 1998-aisiais ir 1994-aisiais. 1990 metais sugedus tunelio ventiliacijos sistemai, kilo didžiulė spūstis, per kurią žuvo 1 426 piligrimai, daugiausia iš Azijos.

Nuo 2015 metų nebuvo jokių didesnių incidentų, o vietovė buvo iš esmės pertvarkyta ir įrengtas daugiaaukštis tiltas, kad piligrimai galėtų saugiai pasiekti monolitus.

Trečiadienį virš piligrimų galvų skraidė sraigtasparniai, o šimtai policijos pareigūnų buvo išsirikiavę Minos keliuose, kad organizuotų maldininkų srautus.

Didelis iššūkis maldininkams iš 160 šalių, tarp kurių buvo daug pagyvenusių žmonių, po to, kai buvo panaikinta maksimali amžiaus riba, buvo ne tik minios, bet ir karštis.

Pastaraisiais metais hadžas sutapo su Saudo Arabijos vasara, be to, dėl klimato kaitos dykumos klimatas tapo dar karštesnis.

Antradienį termometrų stulpeliai kilo iki 48 laipsnių Celsijaus, ir tai tapo karščiausia šių metų hadžo diena. Ekspertai įspėjo, kad iki šio šimtmečio pabaigos 50 laipsnių temperatūra Saudo Arabijoje gali tapti kasmetiniu reiškiniu.

Norėdami apsisaugoti nuo karščio, daugelis piligrimų eina su skėčiais, kad prisidengtų nuo saulės, o kiti virš galvų nešasi sulankstytus maldos kilimėlius.

Pareigūnai teigia, kad daugiau nei 32 000 sveikatos priežiūros darbuotojų yra pasirengę priimti visus, ištiktus šilumos smūgio ar kitų negalavimų, o vandens buteliai dalijami nemokamai.

Antradienį, išvykdamas iš Arafato, 56 metų egiptiečių darbuotojas Sobhi Saeedas (Sobhis Sajidas) sakė, kad baigiantis hadžui jaučiasi patenkintas, bet išvargintas.

„Esu labai išsekęs. Jaučiuosi labai dehidratuotas“, – teigė jis.

Hadžas prasidėjo sekmadienį Mekos Didžiojoje mečetėje, švenčiausioje islamo vietoje, po to buvo nakvojama palapinėse ir meldžiamasi ant Arafato kalno, kur, kaip manoma, pranašas Mahometas pasakė savo paskutinį pamokslą.