U. von der Leyen nori dar penkerių metų poste: ar krizių prezidentei pavyks išsilaikyti?

  • Teksto dydis:

Ursula von der Leyen paskelbė, kad sieks ir antrą kadenciją būti Europos Komisijos (EK) pirmininke, galingiausios Briuselio institucijos vadove. Apie sprendimą kandidatuoti ji paskelbė Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos posėdyje. Tai pirmas žingsnis keturis mėnesius truksiančioje kovoje dėl rinkimų, praneša LNK.

Plačiau apie tai pakomentavo Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.

– Šiuo metu jai svarbiausia garantuoti Europos liaudies partijos paramą. Ši pagrindinė ES politinė šeima, kuri turi daugiausiai vietų Europos Parlamente (EP), šios savaitės gale renkasi į suvažiavimą Bukarešte, Rumunijoje, kur turėtų būti formaliai patvirtinta U. von der Leyen kandidatūra. Kitos partijos taip pat kels savo kandidatūras, ar tai būtų Europos socialdemokratai, liberalai, žalieji. Matysime idėjų ir lyderių kovą EP rinkimuose. Po EP rinkimų, birželio mėnesį, vadovai rinksis į Vadovų Tarybą (VT), kur spręs dėl Komisijos pirmininko pozicijos.

– Kitaip tariant, reikės pritarimo iš visų ES vadovų. Kaip tuomet bus su Viktoru Orbanu, su Vengrija?

– Čia yra įdomus momentas. Nereikia vienbalsiškumo renkant tiek EK  pirmininką, tiek VT pirmininką. Istorijoje turėjome atvejų, kai, pavyzdžiui, renkant Žaną Klodą Junkerį, prieš pasisakė du vadovai – buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas ir V. Orbanas. Jis jau turi patirties išreiškiant kitą nuomonę ir neslepia savo opozicijos U. von der Leyen. Tačiau tai tikrai neturėtų sustabdyti jos tapimo Komisijos pirmininke antrą kadenciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar reikės EP pritarimo? 2019 metais tai nebuvo pats lengviausias žingsnis U. von der Leyen?

– Tikrai taip. EP pritarimas – labai svarbus. Tai buvo prieš penkerius metus, liepos mėnesį. Šiemet nežinome, ar pavyks EP jau liepą balsuoti dėl pirmininko / pirmininkės. Galbūt tai įvyks tik rugsėjį, tačiau naujas žmogus turės įtikinti Parlamento daugumą, pristatyti savo programą ir gauti palaikymą. Praeitą kartą nebuvo lengva, nes U. von der Leyen gavo tik dešimt balsų daugiau negu buvo reikalinga. Šį kartą irgi nebus lengva, kadangi jau dabar matome, kad EP bus fragmentuotas, bus daug daugiau politinių jėgų išsidėstymo. Kalbėsime jau ne apie keturias, o penkias pagrindines politines jėgas.

– Sakote, bus idėjų kova. Kai U. von der Leyen tapo EK pirmininke, buvo daug kalbama apie klimato kaitą, bet dabar geopolitinis klimatas yra pasikeitęs. Turbūt žaliasis kursas nebus pats svarbiausias akcentas?

– Šiuose rinkimuose tikrai temos bus kitokios nei 2019 metais. Turbūt pagrindinė tema – saugumas, gynyba, karas, Rusijos karas Ukrainoje,  Artimuosiuose Rytuose, situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir bendra geopolitinė padėtis. Ne ką mažiau svarbi bus migracijos tema. Ypač Vakarų Europos, pietinėse valstybėse. Tai – labai jautri tema. Migracijos srautų valdymas, sienų apsauga, solidarumo mechanizmas ir panašiai. Labai svarbi ekonomikos tema – konkurencingumas, bandymas išlikti globalioje konkurencijoje. Parama pramonei, parama vidaus rinkai. Žaliasis kursas įgaus kiek kitokį pobūdį, bus kalbama apie tai, kaip paversti žaliąjį kursą konkurencingą, netrukdantį augimui ir kaip atkreipti dėmesį į pačios pramonės interesus.

Šiuose rinkimuose tikrai temos bus kitokios nei 2019 metais. Turbūt pagrindinė tema – saugumas, gynyba, karas, Rusijos karas Ukrainoje,  Artimuosiuose Rytuose, situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bendra geopolitinė padėtis

– U. von der Leyen Komisijos pirmininkė buvo sunkiais laikais. Iš pradžių buvo pandemija, galiausiai karas Ukrainoje  pirmas karas Europoje per kelis dešimtmečius. Kaip U. von der Leyen susitvarkė? Kaip ji vertinama Briuselio koridoriuose?

– Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Kiekviena valstybė vertina skirtingai. Tačiau bendrai kalbant su kolegomis kiekvieną dieną, iš 26 valstybių narių didžioji dauguma ją vertina palankiai. Tai buvo krizių prezidentė, jai teko be galo sudėtingas laikotarpis. Prisiminkime, po trijų mėnesių nuo jos darbo pradžios prasidėjo COVID-19 pandemija. Iš esmės, ji iš karto turėjo valdyti krizę, kurios nebuvome matę, ir daryti dalykus, kurių ES nedarė prieš tai, kaip bendri vakcinų pirkimai ir panašiai. Aišku, kad Rusijos karas Ukrainoje testavo ir testuoja Europą, ir čia pirmininkė buvo be galo stipri. Ir palaikant Ukrainą, ir telkiant paramą jos kandidatės statusui, derybų pradžiai. Tiek telkiant finansinę pagalbą valstybei ir koordinuojant bendrą darbą dėl sankcijų. Komisijos vaidmuo čia labai svarbus, nes būtent Komisija pateikė pasiūlymus dėl sektorinių sankcijų. Visų dvylikos paketų kontekste būtent Komisijos ir pirmininko vaidmuo buvo svarbus. Jai rašyčiau tikrai aukštą pažymį. Mačiau, kad mūsų vadovai irgi sveikino jos sprendimą vėl kandidatuoti. Tai mato kaip labai gerą žinią Lietuvai. 

– Jeigu ji bus EK pirmininkė ir kartu kandidatė, tai jai bus lengviau, ar sunkiau? Ar ji turės balansuoti ant labai plonos linijos?

Tikrai nebus lengviau, nes ir politinė proeuropietiška dauguma bus daug labiau trapesnė. EP valstybėse narėse matome vis daugiau rinkimų, kurie yra sudėtingi, dažnai be aiškaus rezultato. Vis labiau kontrastuojamos vyriausybės ir politinės sistemos. Aišku, ir labai didžiulė nežinia dėl JAV. Viena iš U. von der Leyen stiprybių – stiprus transatlantinis ryšys. Ji turėjo be galo stiprų ryšį su Joe Bideno administracija, tai padėjo koordinuoti ES ir JAV veiksmus, ypač į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Žinoma, po šių metų lapkričio mėnesio rinkimų nežinome, kas bus Baltųjų rūmų šeimininkas. Jeigu ji bus perrinkta antrai kadencijai, bus didžiulis iššūkis, ne tik didinti ES globalų vaidmenį, stiprinti jos gynybą, bet ir išlaikyti efektyvias partnerystes pasaulyje, ypač su JAV.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių