- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europoje nerimą kelia Budapešto ir Pekino susitarimas dėl bendrų vidaus saugumo priemonių. Pagal Vengrijos vidaus reikalų ministerijos ir Kinijos policijos susitarimą, šioje ES šalyse pasirodytų kinų pareigūnai. Balandžio 10 d. šiuo klausimu bus surengti debatai Europos Parlamente.
Kinų patruliai
Komentuodamas žinias apie sutartį dėl bendro patruliavimo, Budapeštas akcentuoja: susitarimas nebeprecedentis ir rodo į Kroatiją, turinčią panašių projektų dėl policijos darbo pajūrio kurortuose, Austriją, kurios policininkai kartu su Vengrijos pareigūnais patruliuoja prie Balatono ežero. Analogišką susitarimą su Pekinu yra pasirašęs ir Belgradas, jame taip pat numatytas Kinijos pareigūnų dalyvavimas patruliuojant Serbijos miestuose.
Vengrijos vidaus reikalų ministro Sándoro Pintério ir Kinijos viešojo saugumo ministro Wang Xiaohong pasirašyta sutartis aiškinama Pekino noru padėti užtikrinti saugumą turizmo sezono piko metu populiariausiose vietose ir dideliuose renginiuose, kur gali būti daug Kinijos piliečių. Tačiau tokie susitarimai kelia nuogąstavimą, kad tokiu būdu sukuriamos galimybės Kinijai į Europą atsiųsti savo jėgos struktūrų darbuotojų.
Nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaida yra suskaičiavę, kad pasaulyje esama apie 100 nelegalių vadinamųjų aptarnavimo centrų, de facto atliekančių Kinijos policijos nuovadų funkcijas. 30 tokių centrų yra keturiolikoje ES valstybių. Kinijos žiniasklaidoje gausu rašinių apie tai, kaip šių centrų darbuotojai padeda tėvynainiams spręsti įvairias problemas – pavyzdžiui, padeda vagystės atveju. Tačiau žmogaus teisių gynėjai fiksuoja kur kas dramatiškesnes istorijas, kai tokių centrų pareigūnai užsiima užsienyje gyvenančių kinų sekimu, aktyvių disidentų viliojimu į Kiniją, kur jų laukia antrankiai.
Pernai Vengrijoje gyveno apie 18 tūkst. Kinijos piliečių, tačiau neoficialiai kalbama apie penkiskart didesnį skaičių.
Padėtų ar šnipinėtų?
Vengrijos valdžios institucijos, atsakydamos į opozicinės Demokratinės koalicijos paklausimus, tikina, kad dirbdami Vengrijoje Kinijos policijos pareigūnai negalės savarankiškai veikti. Jie esą neturės jokių policijai būdingų įgaliojimų, negalės patruliuoti vieni – tik su partneriu vengru. Pasak economx.hu, kinų pareigūnai negalės iš asmenų reikalauti pateikti dokumentus.
Vengrijos žiniasklaida cituoja Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorių Bence'ą Rétvári, esą kinų pareigūnai padėtų kolegoms bendrauti su Kinijos piliečiais. Tačiau opozicijai labiau rūpi išsiaiškinti, ar Vengrijos valdžios institucijos nebendradarbiaus su kinais kuriant centrinę stebėsenos sistemą „Szitakötő“, kuri per kelias sekundes gali atpažinti visas pageidaujamas transporto priemones ar asmenis, jei jie bus vienos sistemos kameros matymo lauke. 35 tūkst. visoje Vengrijoje įrengtų kamerų padėtų susekti ne tik piktadarius, bet ir nuo režimo pabėgusius kinus.
Traukia emigrantus
Juo labiau kad vis daugiau Kinijos viduriniosios visuomenės klasės atstovų persikrausto į Vengriją. Dėl aplinkos taršos didmiesčiuose, nepasitenkinimo švietimo sistema, vis didėjančio valstybės kišimosi į privatų gyvenimą, noro gyventi lėtesniu tempu finansiškai bent kiek prakutę kinai savo ateitį dažniau sieja su užsienio šalimis. Vis daugiau jų susigundo Vengrijos jau dešimtmetį įgyvendinama vadinamąja auksinių vizų programa, pagal kurią norintieji investuoti į Vengrijos nekilnojamąjį turtą gali persikraustyti į šią šalį ir joje apsigyventi legaliai.
Ofialiais duomenimis, pernai Vengrijoje gyveno apie 18 tūkst. Kinijos piliečių, tačiau neoficialiai kalbama apie penkiskart didesnį skaičių. Vien Budapešte esą gyvena apie 30 tūkst. kinų – jie sudaro didžiausią kinų bendruomenę Rytų Europoje.
Vengrija buvo pirmoji ES šalis, prisijungusi prie Kinijai itin svarbios iniciatyvos „Viena juosta – vienas kelias“, kuria, pasitelkęs investicines programas, Pekinas siekia didinti savo įtakos erdvę. Vengrijoje yra didžiausia už Kinijos sienų „Huawei“ logistikos bazė, Kinijos akumuliatorių gamintoja CATL netoli Debreceno planuoja statyti 7,7 mlrd. dolerių vertės gamyklą, o elektromobilių gamintoja BYD ketina statyti gamyklą, nepaisydama ES atliekamo tyrimo dėl didelių valstybinių subsidijų elektromobilių gamintojams.
Jau šiemet įkurtuves turėjo švęsti Šanchajaus Fudano universiteto filialas Budapešte. Kaip įprasta panašių tarptautinių projektų atveju, objekto statyboms Kinija būtų suteikusi paskolą, būtų samdoma be konkurso atrinkta Kinijos kompanija, kuri atsigabentų savo darbuotojų ir medžiagų. Tačiau šie planai sukėlė didžiulę protestų bangą Vengrijoje. Prieštaraujantieji kalbėjo tiek apie pavojų šalies saugumui, tiek apie finansinius nuostolius. Universiteto miestelis esą būtų kainavęs daugiau, nei valstybė išleido visai Vengrijos aukštojo mokslo sistemai 2019 m. Galiausiai 1,8 mlrd. JAV dolerių vertės projektas buvo įšaldytas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos
Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“. ...
-
Anglijoje vyksta vietos valdžios rinkimai, kuriuose premjero R. Sunako toriams gresia pralaimėjimas
Anglijoje ketvirtadienį vyksta vietos valdžios rinkimai, kuriuose skaudus pralaimėjimas gresia britų premjero Rishio Sunako konservatoriams. Prognozuojama, kad toriai per balsavimą didžiausioje Jungtinės Karalystės dalyje praras šimtus mandatų ...
-
Žiniasklaida: „Hamas“ lyderis Gazos Ruože skeptiškai vertina naujausią pasiūlymą dėl paliaubų
Islamistinio judėjimo „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Jihia al Sinwaras, pasak žiniasklaidos, skeptiškai vertina naujausią pasiūlymą derybose dėl įkaitų paleidimo. Tai ne Egipto tarpininkų, o Izraelio pasiūlymas, aprengtas „amer...
-
JAV kaltina Rusiją Ukrainoje naudojant cheminius ginklus
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją panaudojus cheminį ginklą prieš Ukrainos pajėgas ir taip pažeidus Cheminių ginklų konvenciją (CWC), taip pat paskelbė naujas sankcijas Maskvai. ...
-
Gegužės 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 2-oji, ketvirtadienis, 18 savaitė. ...
-
Norvegija šiemet Ukrainai papildomai skirs 7 mlrd. kronų2
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet Ukrainai papildomai skirs 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų). ...
-
Pentagono vadovas siekia, kad Ukrainai būtų perduota daugiau sistemų „Patriot“
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) antradienį teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, padovanoti jas Ukrainai, kuri prašo daugiau oro gynybos sistemų. ...
-
Sakartvelo parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui6
Tūkstančiai Sakartvelo gyventojų trečiadienį atnaujino protestus, po to, kai parlamentas, nepaisydamas kelias savaites trukusių demonstracijų ir įspėjimų iš Briuselio, kad tai pakenks Tbilisio siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos, prita...
-
A. Baerbock: ES plėtra į rytus padarė Europą stipresne ir saugesne5
Europos Sąjungos (ES) plėtra į rytus prieš 20 metų, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock, buvo naudinga visai Bendrijai. Prie ES prisijungus 10 naujų šalių, visa Bendrija tapo stipresnė ir pirmiausiai saugesn...
-
A. Blinkenas: JAV pasiryžusios pasiekti susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“ jau dabar3
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį, pradėdamas derybas su Izraelio vadovybe, dar kartą paragino islamistų grupuotę „Hamas“ pritarti paliaubų susitarimui. ...