„Raginame Rusiją imtis veiksmų deeskalavimo link“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su savo kolega iš JAV Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), sakė A. Baerbock.

„Bet kokia tolesnė agresyvi pozicija, bet kokia tolesnė agresija turėtų rimtų pasekmių“, – pridūrė ji.

„Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip Europos taikos tvarkos išsaugojimas“, – pabrėžė vokiečių diplomatijos vadovė.

Rusijai netoli sienos su Ukraina sutelkus dešimtis tūkstančių karių, vis labiau nerimaujama, kad Europoje gali įsiplieksti plataus masto konfliktas.

A. Blinkenas yra išvykęs diplomatinės kelionės, siekdamas suformuoti bendrą poziciją su sąjungininkais Europoje. Penktadienį jis ruošiasi Ženevoje susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau sukėlė kontroversiją savo užuomina, kad NATO sąjungininkai galėtų santūriu reaguoti, jei Rusija surengtų „nedidelį įsibrovimą“. Baltieji rūmai vėliau šio pareiškimo nesureikšmino.

Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip Europos taikos tvarkos išsaugojimas.

Kalbėdamas Berlyne A. Blinkenas pakartojo, kad Maskva brangiai sumokėtų už bet kokį įsiveržimą į Ukrainą.

„Visą laiką labai aiškiai kalbėjome“, – pažymėjo jis.

„Jei bet kokios Rusijos karinės pajėgos kirs Ukrainos sieną ir atliks naujų agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, tai išprovokuos greitą ir griežtą Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkų bei partnerių atsaką“, – pridūrė valstybės sekretorius.

A. Baerbock savo ruožtu perspėjo, kad Vakarai nevengs imtis veiksmų – net priemonių, kurios „gali turėti ekonominių pasekmių mums patiems“.

Neseniai baigtas statyti, bet dar nesertifikuotas dujotiekis „Nord Stream 2“, kuris turėtų padvigubinti rusiškų dujų tiekimą Vokietijai, jau ilgą laiką laikomas galimu derybiniu koziriu šioje krizėje.

Nors Berlynas anksčiau tvirtino, kad dujotiekis yra tik komercinis projektas ir neturėtų būti stabdomas dėl politinių priežasčių, vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) neseniai pareiškė, jog „viskas“ yra svarstytina.

Maskva tvirtina neketinanti įsiveržti į Ukrainą, bet tuo pat metu pateikė Vakarams virtinę saugumo reikalavimų, įskaitant garantijas, kad Ukraina nebus priimta į NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį įspėjo, kad bet koks Rusijos įsiveržimas į Ukrainą „būtų katastrofa pasauliui“.