„Teisė gyventi savo paties pasirinktą gyvenimą yra fundamentali visiems žmonėms“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė šeimos reikalų ministrė Lisa Paus (Liza Paus).

Siūlomas teisės aktas pakeis 40 metų Vokietijoje galiojusį „translyčių įstatymą“, reikalavusi, kad žmonės kreiptųsi į teismą ir pateiktų dviejų ekspertų, paprastai psichoterapeutų, išvadas, kad jiems būtų leista teisiškai pasikeisti vardą ir lytį.

Oponentai seniai ragino šį įstatymą panaikinti, o bandę juo pasinaudoti skundėsi pernelyg didele biurokratine našta ir gluminančiais asmeninio pobūdžio klausimais, įskaitant susijusius su jų ankstesniu lytiniu gyvenimu.

Tai yra „mažas žingsnelis biurokratijai, bet didžiulis šuolis laisvajai visuomenei“, – sakė Žaliųjų partijos deputatė Nyke Slawik (Nikė Slavik), viena iš dviejų Vokietijos Bundestage dirbančių translyčių įstatymų leidėjų.

Pagal naują „apsisprendimo“ įstatymą suaugusiam pareiškėjui pakaks kreipti į vietinį civilinės metrikacijos biurą ir deklaruoti, kad jie nori pasikeisti oficialius dokumentus.

Translyčiai arba prie nebinarinės lytinės tapatybės save priskiriantys nepilnamečiai nuo 14 metų taip pat galės pasinaudoti supaprastinta procedūra, leidus jų tėvams ar globėjams.

Ankstesnė procedūra yra „ne tik ilga ir brangi, bet ir smarkiai žeminanti“, pabrėžė L. Paus.

„Gyvename laisvoje ir įvairioje visuomenėje, kuri daugelyje sričių yra pažengusi toliau negu mūsų įstatymai, – pridūrė ji. – Laikas priderinti teisinį pagrindą prie visuomenės realijų.“

Vokietija šiuo klausimu buvo atsilikusi nuo kai kurių kitų Europos šalių. Belgija, Danija, Norvegija ir Šveicarija jau yra pripažinusios asmens apsisprendimą teisiniu pagrindu pasikeisti lyties statusą.

Tikimasi, kad Vokietijos koalicinė vyriausybė naująjį projektą patvirtins iki šių metų pabaigos, bet jį dar turės priimti parlamentas.

Pastaraisiais metais LGBTQ aktyvistai ir žmogaus teisių grupės ne kartą ragino Vokietiją modernizuoti savo „translyčių įstatymą“. Kai kuriuos jos aspektus kritikavo net ir šalies konstitucinis teismas.

Socialdemokratas kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir jo koalicijos partneriai – Žaliųjų partija ir liberalioji FDP – pažadėjo panaikinti šį įstatymą, kai atėjo į valdžią pernai gruodį.

Jie taip pat pažadėjo panaikinti kontroversišką nacių laikų abortų įstatymą, ribojusį gydytojų ir klinikų teisę teikti informaciją apie nėštumo nutraukimą. Pastarąjį teisės aktą parlamentas panaikino praeitą savaitę.