Nors per sekmadienio 6,6 balo drebėjimą – trečią stiprų drebėjimą per kiek daugiau nei du mėnesius – niekas nežuvo, tūkstančiai namų buvo sugriauta ar smarkiai apgadinta. Ištuštėjo visa virtinė kaimų ir miestelių kalnuotame šalies vidurio regione.

Dauguma nusiaubtų kaimų ir miestelių gyventojų prisiglaudė pas draugus, giminaičius ir nekantriai laukia leidimo grįžti į namus.

Tačiau nacionalinė civilinės saugos agentūra pirmadienį pranešė, kad teikiama pagalba 15-ai tūkst. nuo sekmadienio drebėjimo nukentėjusių žmonių.

Drebėjimas buvo toks galingas, kad skilinėjo pastatai Romoje, esančioje maždaug 120 km nuo epicentro netoli Umbrijos miesto Norčos.

Maždaug 4 tūkst. žmonių iš labiausiai nukentėjusio Norčos rajono nusiųsti į viešbučius Adrijos pakrantėje, dar penki šimtai autobusais nuvežti prie Trazimeno ežero.

Daugiau kaip 10 tūkst. apgyvendinama sporto salėse ir kitose laikinose prieglaudose, taip pat palapinėse, visoje Umbrijoje ir kaimyniniame Markės regione, nurodė civilinės saugos agentūra.

Romoje sutrūkinėjo bazilika

Kiti 1 tūkst. 100 žmonių Adrijos pajūrio viešbučiuose dar likę nuo Amatričėje rugpjūčio 24-ąją įvykusio žemės drebėjimo, kuris pareikalavo beveik 300 gyvybių.

Atsižvelgdami į šio sekmadienio drebėjimo galingumą, ekspertai stebėjosi, kad šį kartą niekas nežuvo.

Tačiau drebėjimas, dar kartą priminęs, kokia, kalbant apie seisminius pavojus, yra pažeidžiama Italija, smarkiai pakenkė turtingam šalies architektūriniam paveldui: tarp nukentėjusių pastatų yra 14-ojo amžiaus Šv. Benedikto bazilika ir 13-ojo amžiaus bokštas Amatričėje.

Pirmadienį Romoje nedirbo beveik visos mokyklos – jose tikrinamos pastatų konstrukcijos. Sostinės rytuose kilo eismo chaosas, nes inžinieriai uždarė svarbų viaduką, kad galėtų įvertinti jo būklę.