Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, šiuo metu besilankantis Persijos įlankoje, kur deda pastangas sumažinti Vakarų priklausomybę nuo Rusijos energijos, sakė suprantąs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Londone išsakytos „pozicijos realybę“. Kijevo karo vadas antradienį per vaizdo skambutį B. Johnsonui ir Baltijos bei Šiaurės Europos šalių atstovams išreiškė nusivylimą, kad Ukrainai neleidžiama įstoti į NATO, tačiau sakė: „Tokia yra tiesa ir turime ją priimti“.

Trečiadienį kalbėdamas su transliuotojais viešbutyje „Emirates Palace“ Abu Dabyje, B. Johnsonas sakė: „Vakar vėl kalbėjausi su Volodymyru (Zelenskiu) ir, žinoma, suprantu, ką jis sako apie NATO ir padėties realybę (...) Aiškiai pasakėme (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui – Ukraina jokiu būdu neketina artimiausiu metu tapti NATO nare“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tačiau B. Johnsonas sakė, kad sprendimus dėl šalies ateities turi priimti „Ukrainos žmonės“ ir jų „išrinktas lyderis“, bei pažadėjo, kad Britanija ir toliau rems V. Zelenskį. „Svarbiausia, kad V. Putino agresija, jo absoliučiai barbariškos atakos prieš Ukrainą liautųsi, ir jos neatrodo pasiekusios savo tikslų ir nepasieks“, – pridūrė premjeras.

V. Zelenskis leido suprasti, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijų taikos derybos pradeda teikti viltį, jog bus pasiektos paliaubos. Savo vaizdo kreipimesi į tautą anksti trečiadienį prezidentas sakė, kad Rusijos reikalavimai darosi „realistiškesni“.

Tikimasi, kad trečiadienį abi šalys vėl kalbėsis.

Atsargiai vertina raginimą pradėti „taikos misiją“ Ukrainoje

NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui pasiųsti ginkluotą taikos misiją į Ukrainą, tačiau pažadėjo ir toliau tiekti ginklus, nepaisant Maskvos grasinimų.

Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį per vizitą Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo pajėgas humanitarinei pagalbai teikti. Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo prieš kaimynę, atsargiai reaguoja į šį pasiūlymą.

„Bijau, kad dar per anksti apie tai kalbėti“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. „Pirmiausia turime sudaryti paliaubas. Turime pamatyti Rusijos atsitraukimą. Turi būti pasiektas koks nors Ukrainos ir Rusijos susitarimas, ir manau, kad derybos vis dar vyksta.“ „Visada gerai pamąstyti, kas bus po to, bet pirmiausia turime tai pasiekti“.

Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas sakė, kad siūloma taikos palaikymo misija yra „viena iš galimybių ir, žinoma, turime ieškoti visų galimybių, kurios gali padėti Ukrainai“. Tačiau jis sakė, kad dislokavimui reikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, kurioje Rusija turi veto teisę, pritarimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as sakė, kad prieš priimdamas bet kokius sprendimus jis pirmiausia turi „išnagrinėti detales“ dėl to, kas atsitiks.

NATO atmeta Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, taip pat atsisako nustatyti neskraidymo zoną siekiant padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus. JAV vadovaujamas Aljansas teigia, kad jo tiesioginis dalyvavimas Ukrainoje, kuri nėra NATO narė, gali sukelti konfrontaciją su Rusija, galinčią peraugti į branduolinį karą. Vietoj to NATO sąjungininkės siunčia ginklus, kad padėtų Ukrainos pajėgoms ginti savo šalį, ypač gyvybiškai reikalingas nešiojamąsias prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų sistemas.

Maskva perspėjo, kad bet koks tiekimas yra teisėtas jos kariuomenės smūgio tikslas. Tačiau NATO gynybos ministrai tvirtina, kad toliau siųs ginklus į Ukrainą. „Mes palaikome jų gebėjimą gintis ir toliau palaikysime juos žengiant į priekį“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.