J. Cameronas, kuris pats daugiau nei 30 kartų nėrė apžiūrėti „Titaniko“ liekanų, teigė, kad povandeninis laivas kėlė didelį susirūpinimą glaudžiai susivienijusioje vandenynų tyrinėtojų bendruomenėje, ir prilygino jį 1912 metais nuskendusiam okeaniniam laineriui. Per tą nelaimę žuvo apie 1 500 žmonių.

„Mane pribloškė „Titaniko“ katastrofos panašumas, kai kapitonas ne kartą buvo įspėtas apie ledą priešais jo laivą, tačiau jis vis tiek naktį be mėnulio visu greičiu įplaukė į ledo lauką ir dėl to žuvo daugybė žmonių“, – televizijai „ABC News“ sakė J. Cameronas.

„Labai panaši tragedija, kai į perspėjimus nebuvo atsižvelgta, įvyko toje pačioje vietoje, kai visame pasaulyje vyksta nardymas, manau, kad tai tiesiog stebina. Tai tikrai nerealu“, – teigė jis.

Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį patvirtino, kad nedidelis povandeninis laivas, kurį valdė bendrovė „OceanGate Expeditions“, vandenyno gelmėse patyrė katastrofišką sprogimą ir taip baigėsi tarptautinė paieškos ir gelbėjimo operacija, kuri sudomino visą pasaulį.

2012 metais tapęs pirmuoju žmogumi, savarankiškai panėrusiu į pačią giliausią vandenyno dalį savo suprojektuotu ir sukonstruotu povandeniniu laivu, J. Cameronas sakė, kad inžinieriai visada pirmiausia galvojo apie povandeninio laivo sprogimo dėl slėgio riziką.

„Man buvo aišku, kad tas povandeninis laivas yra tiksliai ten, kur buvo paskutinis mums žinomas gylis ir koordinatės. Tiksliai ten jį ir aptiko. Siunčiau elektroninius laiškus visiems, ką pažįstu, rašiau, kad netekome draugų. Kad povandeniniame laive įvyko sprogimas. Dabar jis dugne – dalimis. Tokius laiškus siunčiau jau pirmadienio rytą“, – prisimena režisierius. 

Anot jo, „tai košmaras, su kuriuo mes visi gyvename“ nuo tada, kai įžengėme į vandenyno gelmių tyrinėjimų sritį, ir pabrėžė, kad pastaraisiais dešimtmečiais šiame sektoriuje pasiekta labai gerų saugos rezultatų.

Tačiau daugelis bendruomenės žmonių buvo labai susirūpinę dėl šio objekto, sakė jis.

Labai gerai žinau katastrofos vietą... Iš tikrųjų suskaičiavau, kad laive praleidau daugiau laiko nei kapitonas.

„Keletas svarbiausių gelmių panardinimo inžinierių bendruomenės veikėjų netgi parašė laiškus bendrovei, kuriuose teigė, kad tai, ką jie daro, yra per daug eksperimentiška, kad būtų galima gabenti keleivius, ir kad tai turi būti sertifikuota“, – sakė jis.

Holivudo režisierius pridūrė, kad asmeniškai pažinojo vieną iš dingusių povandeninio laivo keleivių, prancūzų vandenynų tyrinėtoją Paulį-Henri Nargeolet (Polį-Anri Naržolė), pramintą PH.

„Tai labai maža bendruomenė. PH pažinojau 25 metus. Kad jis taip tragiškai žuvo, man beveik neįmanoma suvokti“, – kalbėjo J. Cameronas.

Jis ne kartą lankėsi prie sudužusio „Titaniko“ laivo ir po to, kai 1997 metais surežisavo epinį filmą, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Leonardo DiCaprio (Leonardas Dikaprijus) ir Kate Winslet (Keitė Vinslet), pelniusį rekordinį skaičių – 11 – „Oskarų“.

„Labai gerai žinau katastrofos vietą... Iš tikrųjų suskaičiavau, kad laive praleidau daugiau laiko nei kapitonas“, – sakė jis.

J. Cameronas taip pat režisavo filmą apie povandeninę katastrofą „Gelmė“ (The Abyss) ir daugybę dokumentinių filmų apie vandenynų gelmes.

„Pamaniau, kad tai siaubinga mintis. Gailiuosi, kad viešai neiškėliau to klausimo, bet tiesiog pamaniau, kad tie žmonės už mane protingesni. Pats su tokia technologija nebuvau eksperimentavęs“, – pripažįsta kino kūrėjas.