Karas: Ukrainos sostinėje nugriaudėjo galingi sprogimai, žuvo ir buvo sužaloti žmonės

Ankstyvą sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keturi sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad netoli miesto centro esančiame gyvenamajame komplekse įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą ir pilkų dūmų debesis.

Sprogimai nugriaudėjo apie 6.30 val. (vietos ir Lietuvos laiku), bet apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.

Vietos „Telegram“ kanaluose sekmadienio rytą pasirodė informacija, kad kai kurių miestų gyventojai matė raketas, skriejančias Kyjivo link. Netrukus pranešta, kad sostinėje nugriaudėjo keli sprogimai.

Informaciją apie sprogimus patvirtino ir Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. „Telegram“ jis sakė, kad jie nugriaudėjo Ševčenkos rajone.

Meras: Kyjivui smogusi Rusija siekia įbauginti ukrainiečius prieš NATO viršūnių susitikimą

Kyjive sekmadienio rytą Rusijos surengtas raketų smūgis buvo skirtas „įbauginti ukrainiečius“ likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo, pareiškė miesto meras V. Klyčko.

Pirmuoju per beveik tris savaites Rusijos smūgiu sostinėje siekta „įbauginti ukrainiečius... artėjant birželio 28–30 dienomis Madride vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui“, sakė sprogimo vietoje apsilankęs V. Klyčko.

Meras pranešė, kad Kyjive hospitalizuoti du žmonės, o po namo, į kurį pataikė Rusijos raketa, griuvėsiais tebėra žmonių. Juos bando ištraukti gelbėtojai.

V. Klyčko socialinių tinklų nuotr.

Valstybinė gelbėjimo tarnyba per „Telegram“ pranešė, kad „dėl priešo apšaudymo devynių aukštų pastate kilo gaisras“.

AFP komanda pranešė, kad degė trys viršutiniai pastato aukštai, visiškai sugriauta laiptinė.

Į dangų kilo tiršti dūmai, paveiktą rajoną buvo aptvėrusi policija.

Tame pačiame gyvenamajame komplekse gyvenantis AFP kolega prieš sprogimus girdėjo garsų zvimbimą, garsai priminė raketos smūgį.

Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka per „Telegram“ pranešė, kad Rusija sekmadienį ryte į Kyjivą ir jo regioną paleido 14 raketų.

Srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba „Telegram“ parašė, kad „priešas smogė sostinei“.

„Kyjivo srityje numušta raketa, nuolaužos nukrito ant vieno kaimo“, – pridūrė jis.

„Didžiulis sprogimas“

Minėto gyvenamojo komplekso gyventojai susirinko prie pastato, daugelis jų verkė. Viena moteris tebevilkėjo chalatą.

„Jie čia bombardavo tris kartus“, – AFP sakė 38 metų gyventojas Jurijus, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

„Pabudau nuo pirmo sprogimo, išėjau į balkoną, pamačiau krintant raketas ir išgirdau didžiulį sprogimą, viskas vibravo“, – sakė jis.

Kaimynystėje gyvenantis Eduardas Čkuta sakė, kad nuo pusės septintos ryto nukrito keturios raketos.

„Pataikė tiesiai į [pastato] viršutinius aukštus, mačiau išeinant sužeistus žmones“, – pasakojo jis.

32 metų Irena iš namo evakavosi su metų ir penkių mėnesių sūneliu Makaru.

„Išėjome lauk su savo rinkiniu skubiems atvejams; jis nuo pat karo pradžios stovėjo prie durų“, – sakė ji.

Pabudau nuo pirmo sprogimo, išėjau į balkoną, pamačiau krintant raketas ir išgirdau didžiulį sprogimą, viskas vibravo.

Praėjusį kartą Rusija Kyjivui smogė birželio pradžioje; tuomet taikytasi į gamyklą sostinės pakraštyje, buvo sužeistas vienas žmogus.

Balandžio pabaigoje per rusų smūgį Kyjivui, suduotą šalyje lankantis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), savo bute žuvo ukrainiečių žurnalistė iš JAV finansuojamo „Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo“ (RFE/RL).

Valstybinės gelbėjimo tarnybos nuotr.

Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad Rusija užėmė Sjevjerodonecką

Ukrainos kariuomenė šeštadienį patvirtino, kad jos pajėgos visiškai pasitraukė iš Sjevjerodonecko, miesto šalies rytuose, kur kelias savaites vyko nuožmi kova prieš Rusijos pajėgas, informuoja naujienų agentūra dpa.

„Po mūsų karinių vienetų atsitraukimo priešas užėmė Sjevjerodonecką“, – šeštadienio vakarą paskelbė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.

Be to, Rusija taip pat ėmė kontroliuoti daugiau teritorijų priemiesčiuose ir gretimuose kaimuose.

Kyjivas penktadienį įsakė Ukrainos kariams, ginantiems Sjevjerodonecką, trauktis iš miesto.

V. Zelenskis: ši karo fazė – morališkai ir emociškai sunki

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apžvelgė karo Ukrainoje eigą.„Sukanka penktas karo mėnuo. Okupantai ketino užimti didžiąją šalies dalį per penkias dienas, tačiau tik penktą mėnesį sugebėjo surengti tokį raketų šou, kuris strategiškai Rusijai nieko nereiškia. Tokia karo fazė – morališkai ir emociškai sunki. Žinome, kad priešui nepasiseks, suprantame, kad sugebėsime apginti savo valstybę, nes nejaučiame laiko ribų, tačiau nežinome, kiek dar bus smūgių, praradimų, pastangų, kol pamatysime, kad pergalė jau yra mūsų horizonte“, – vaizdo įraše teigė V. Zelenskis.

Ukraina: Rusija jau prarado 34 850 karių

Rusijos pajėgos iki birželio 26 d. Ukrainoje prarado 34 850 karių, apie tai remdamasi Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pateiktais duomenimis praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Per pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 150 karių.

Be to, Rusijos pajėgos iki šiol taip pat neteko 1 532 tankų, 3 659 šarvuočių, 764 artilerijos sistemų, 243 reaktyvinių salvinių kovos mašinų, 99 priešlėktuvinių sistemų, 217 lėktuvų, 184 sraigtasparnių, 2 564 automobilių ir autocisternų, 630 bepiločių orlaivių (dronų), 139 sparnuotųjų raketų, 14 laivų ir katerių ir 60 specialios technikos vienetų.

Rusija: gynybos ministras aplankė rusų karius Ukrainoje

Rusija paskelbė, kad šios šalies gynybos ministras Sergėjus Šoigu aplankė Ukrainoje kariaujančius rusų kareivius, informuoja dpa.

Rusijos Gynybos ministerija sekmadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame karininkai sutinka iš sraigtasparnio išlipantį kamufliažinę uniformą vilkintį S. Šoigu.

Ministerijos teigimu, jis apdovanojo atskirus karius medaliais už jų pastangas „specialioje karinėję operacijoje“, kaip Rusijoje oficialiai vadinamas karas prieš Ukrainą.

Kurioje tiksliai Ukrainos vietoje lankėsi S. Šoigu nepranešama.

Scanpix nuotr.

Indonezijos prezidentas susitiks su V. Zelenskiu ir V. Putinu

Indonezijos, šiuo metu pirmininkaujančios Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių klubui, prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) sekmadienį išvyko į Europą.

Jis, be kita ko, planuoja apsilankyti Rusijoje ir Ukrainoje bei susitikti su šių valstybių vadovais ir paraginti juos surengti taikos derybas.

J. Widodo išvyko į Vokietiją kaip svečias sekmadienį ir pirmadienį dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime, o vėliau keliaus į Ukrainos sostinę Kyjivą susitikti su prezidentu V. Zelenskiu.

„Misija – paprašyti... prezidentą V. Zelenskį pradėti taikos dialogo forumą, kad būtų sukurta taika, nes karas turi būti sustabdytas“, – sakė jis spaudos konferencijoje Džakartoje.

J. Widodo sakė, kad su Ukrainos lyderiu taip pat aptars maisto tiekimo grandinę, kurią „reikia greitai atnaujinti“. Planuojama, kad iš Kyjivo J. Widodo išvyks į Maskvą ir susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Vizitas į Maskvą planuojamas birželio 30 dieną, anksčiau pranešė Indonezijos pareigūnai.

„Su ta pačia misija prašysiu prezidento V. Putino pradėti dialogą, nedelsiant nutraukti ugnį ir sustabdyti karą“, – sakė jis.

Balandį J. Widodo paskelbė paskambinęs V. Zelenskiui ir pakvietęs jį kaip svečią prisijungti prie pasaulio lyderių 2022 metų lapkritį Balyje vyksiančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime.

Šiais metais Indonezija rotacijos tvarka pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, spaudė ją pašalinti Rusiją iš susitikimo.

Tačiau J. Widodo neatšaukė kvietimo Rusijai ir teigė, kad V. Putinas išreiškė ketinimą dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime lapkričio mėnesį.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, stengiasi laikytis neutralios pozicijos ir ragina taikiai užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą.

Atsakydamas į V. Zelenskio prašymą, J. Widodo atsisakė siųsti ginklų Ukrainai, bet pasiūlė humanitarinę pagalbą.

Baigęs vizitą Europoje, J. Widodo vyks į Jungtinius Arabų Emyratus, o paskui grįš į Indoneziją.

Po rusų atakos Kyjive D. Kuleba ragina G-7 šalis atsiųsti Ukrainai daugiau ginkluotės

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija smogė gyvenamiesiems pastatams Kyjive, ukrainiečių vyriausybė sekmadienį paragino Vokietijoje susirinkusius Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderius atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir įvesti papildomas sankcijas Maskvai.

„G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas turi atsakyti didesnėmis sankcijomis Rusijai ir daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Nesveikas Rusijos imperializmas turi būti nugalėtas“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas turi atsakyti didesnėmis sankcijomis Rusijai ir daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Nesveikas Rusijos imperializmas turi būti nugalėtas.

J. Bidenas: Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje 

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

„Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse.

Rusijos prezidentas V. Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

J. Bidenas su Vokietijos – šių metų G-7 viršūnių susitikimo šeimininkės – lyderiu susitiko vaizdingoje Elmau pilyje. Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų vadovai ten dalyvauja trijų dienų trukmės aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skirs karui Ukrainoje.

 

EPA-ELTA nuotr.

J. Bidenas gyrė O. Scholzo kaip dabartinio G-7 pirmininko lyderystę tokiu metu, kai Europoje kilo neramumai dėl Ukrainoje Rusijos sukelto karo ir pasaulinio ekonominio nuosmukio.

„Noriu pagirti jus už tai, kad tapęs kancleriu ėmėtės veiksmų“ ir „padarėte didelę įtaką likusiai Europos daliai, ypač dėl Ukrainos“, sakė J. Bidenas O. Scholzui.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „labai daug investuoja“ į santykius su Vokietija nuo tada, kai J. Bidenas beveik prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas.

Sekmadienį vykusios lyderių derybos buvo „gera proga patvirtinti gilius ir tvirtus mūsų šalių ryšius. Kalbant apie susitikimo darbotvarkę, galima tikėtis, kad Rusija ir Ukraina bus sąrašo viršuje, įskaitant mūsų nuolatinį glaudų koordinavimą politinėje ir diplomatinėje srityje“, sakė tas pareigūnas.

B. Johnsonas ir E. Macronas sako matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose derybų susėdę lyderiai „sutarė, kad tai yra lemiamas momentas konflikto eigai ir egzistuoja galimybė pakeisti karo eigą“.

Tačiau B. Johnsonas taip pat įspėjo E. Macroną, kad „bet kokie bandymai išspręsti konfliktą dabar tik sukels ilgalaikį nestabilumą“.

Pasak atstovo spaudai, B. Johnsonas perspėjo, kad tai taip pat gali suteikti Rusijos prezidentui V. „Putinui leidimą neribotai manipuliuoti suvereniomis šalimis ir tarptautinėmis rinkomis“.

Priešingai nei E. Macronas, kuris tęsė dialogą su V. Putinu, B. Johnsonas atmetė galimybę derėtis su Kremliaus šeimininku, kurį nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, vadina „diktatoriumi“.

Interviu Britanijos žiniasklaidai B. Johnsonas teigė, kad Vakarai turėtų „labai, labai sąžiningai“ aptarti karo padarinius, įskaitant infliaciją.

Paklaustas, ar nesijaudina, kad parama Ukrainai silpsta dėl karo padarinių, B. Johnsonas atsakė, kad, jo nuomone, „spaudimas ir nerimas egzistuoja, turime būti sąžiningi“.

Kyjivo meras: per Rusijos smūgius miestui žuvo žmogus

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Rastas lavonas. Šeši gyventojai sužeisti. Keturi iš jų, įskaitant septynerių metų mergaitę, hospitalizuoti“, – sakė meras.

Iš pradžių skelbta, kad per Rusijos raketų smūgius Kyjivui – pirmuosius po beveik trijų savaičių pertraukos – buvo sužeisti du žmonės.

Scanpix nuotr.

Maskva sako smogusi Ukrainos kariškių mokymo centrams

Rusija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos smogė trims kariškių mokymo centrams Ukrainos šiaurėje ir vakaruose, įskaitant vieną centrą netoli Lenkijos sienos.

Smūgiai suduoti „Rusijos aerokosminių pajėgų didelio tikslumo ginklais ir raketomis „Kalibr“, sakoma rusų Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo pareiškime.

Tarp taikinių buvo Ukrainos pajėgų mokymo centras Lvivo srities Staryčių rajone, maždaug 30 km nuo sienos su NATO nare Lenkija. Kiti du atakuoti centrai yra centrinėje Žytomyro srityje ir šiaurinėje Černihivo srityje.

I. Konašenkovas nesakė, kada ir iš kur buvo paleistos raketos, tačiau Kyjivas šeštadienį paskelbė, kad Rusija sudavė smūgių iš Baltarusijos teritorijos. Maskva šio pareiškimo nekomentavo.

Po šių smūgių kelios ukrainiečių brigados „visiškai prarado kovinius pajėgumus“, sakė I. Konašenkovas ir pridūrė, kad „planai dislokuoti jas kovos veiksmų zonose buvo sužlugdyti“.

Smūgiai priminė, kad Rusija gali smogti bet kuriai Ukrainos vietai, net jei pagrindinės operacijos dabar yra sutelktos Ukrainos rytuose ir pietuose.

Ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad rusai sekmadienį ryte smogė Kyjivui, bet I. Konašenkovas savo pareiškime apie tai neužsiminė.

JAV prezidentas J. Bidenas sekmadienį per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje vėliausius rusų smūgius Ukrainos sostinei pavadino barbariškumu.

„Dar daugiau jų barbariškumo“, – sakė J. Bidenas reporteriams per Bavarijos Alpėse vykstantį viršūnių susitikimą, paprašytas pakomentuoti Rusijos raketų smūgius gyvenamajam pastatui.

Rusija minimus smūgius sudavė sekmadienį Vokietijoje prasidedant G-7 viršūnių susitikimui, prieš birželio 28–30 dienomis Madride vyksiantį NATO susitikimą.

Scanpix nuotr.

Rusija teigia smogusi raketų gamyklai Kyjive

Rusija sekmadienį paskelbė, kad per anksti ryte jos surengtą smūgį Ukrainos sostinei Kyjivui pataikyta į raketų gamyklą.

Taikinys buvo gamykla „Artiom“, kaip „karinės infrastruktūros objektas“, sakoma Rusijos Gynybos ministerijos pareiškime.

Ministerija pridūrė, kad netoliese esantį gyvenamąjį pastatą apgadino ukrainiečių oro gynybos raketa.

B. Johnsonas ragina G-7 „nepasiduoti“ dėl Ukrainos

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas B. Johnsonas šeštadienį paragino kitus Didžiojo septyneto (G-7) lyderius „nepasiduoti“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos ir pažadėjo naują finansinę pagalbą Kyjivui.

„Ukraina gali laimėti ir laimės, bet jiems reikia mūsų paramos... Dabar ne laikas pasiduoti dėl Ukrainos“, – sakė B. Johnsonas Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Bavarijos Alpėse išvakarėse.

Didžioji Britanija pasirengusi skirti dar 429 mln. svarų (500 mln. eurų) paskolų garantijų, sakoma Dauningo gatvės pareiškime. Ukrainos vyriausybė nuogąstauja, kad iki rudens gali likti be pinigų, jei nebus naujų finansinių injekcijų, įspėjama jame.

Šiuo pažadu bendra Britanijos finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai suma šiais metais padidėja iki maždaug 1,7 mlrd. eurų.

B. Johnsonas, kuris savo šalyje yra atsidūręs sunkioje padėtyje dėl pralaimėtų dvejų papildomų rinkimų ir virtinės nepalankių antraščių, nuosekliai remia Ukrainą. Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jis du kartus apsilankė Kyjive ir anksčiau nei kiti sąjungininkai Vakaruose nusiuntė letalių ginklų Ukrainos kariuomenei.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 lyderius. Kaip nurodė Dauningo gatvė, jis turėtų paraginti sąjungininkes teikti ilgalaikę paramą karo draskomai jo šaliai.

„Bet koks nuovargio ar Vakarų paramos Ukrainai susvyravimo ženklas bus tiesiogiai naudingas [Rusijos] prezidentui [Vladimirui] Putinui“, – priduriama pareiškime.

Prancūzija ragina naftą išgaunančias šalis dėl Ukrainos apriboti kainas

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų.

Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Kad tokia priemonė veiktų, „būtina pradėti diskusiją su OPEC+ ir pasaulio naftos gamintojomis“, sakė šaltinis, paminėdamas 23 valstybių grupę – 13 Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų partnerių, vadovaujamų Rusijos.

Jungtinės Valstijos pasiūlė kainų „lubas“, kurias nustatytų vartojančios šalys; pasiūlymas turi būti aptartas per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimą Bavarijos Alpėse šį sekmadienį.

Tačiau Vokietija mano, kad tokią priemonę būtų per sunku įgyvendinti.

Vienas vokiečių aukšto rango pareigūnas sakė: „Vis dar intensyviai diskutuojame, kaip tai veiktų ir kaip tai derėtų su amerikiečių, britų, europiečių ir japonų sankcijų režimais.“

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat sakė, kad diskusijos vyksta, bet dar reikia nuodugniau aptarti detales.

„Norime užtikrinti... kad tikslas būtų taikytis į Rusiją, o ne apsunkinti savo gyvenimą“, – sakė jis.

EVT vadovas mato „tvirtą vienybę“ dėl Ukrainos

EVT pirmininkas Ch.  Michelis sakė, kad 27 narių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos rėmimo.

Pasak Ch. Michelio, ES skiria Kyjivui finansinę ir politinę pagalbą.

„Ukrainai reikia daugiau, ir mes įsipareigoję skirti daugiau“, – pridūrė jis.

ES yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki metų pabaigos bus uždrausta 90 proc. rusiškos naftos importo; šia priemone nusitaikyta į Rusijos pajamas iš naftos ir gamtinių dujų – vieną svarbiausių Kremliaus finansų šaltinių.

Ch. Michelis per metinį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą sekmadienį sakė, kad šiuo metu aptarinėjami JAV pasiūlymai įvesti kainų „lubas“ iš Rusijos importuojamai naftai.

Tačiau jis perspėjo, jog „mes norime kruopščiai suderinti... ir užtikrinti, kad aiškiai suprantame, koks bus tiesioginis poveikis“, jei bus žengtas toks žingsnis.

Nuo karo pradžios Rusija iš Ukrainos išvežė bent 400 tūkst. tonų grūdų

Nuo karo pradžios Rusija iš užgrobtų Ukrainos teritorijų išvežė mažiausiai 400 tūkst. tonų grūdų. Apie tai paskelbė Tarasas Vysockis, Ukrainos žemės ūkio politikos ministro pirmasis pavaduotojas, praneša „Ukrinform“.

Pasak jo, iki pat šių teritorijų okupacijos jose buvo saugoma apie pusantro milijono tonų grūdų, remiantis duomenimis iš grūdų elevatorių. Ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų Kyjivui pranešė, kad Rusija iš užimtų vietovių išvežė apie 400 tūkst. tonų grūdų.

Pirmasis ministro pavaduotojas pridėjo, kad tik išvadavus okupuotas teritorijas paaiškės, kas nutiko su likusiu grūdų kiekiu.

Žemės ūkio politikos ministerijos atstovas pridėjo, kad pagal Kyjivo ekonomikos instituto (KSE) skaičiavimus Ukrainos žemės ūkio sektorius dėl Rusijos karo jau patyrė 4,3 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Vokietija su Ukraina pasirašė negražintino 1 mlrd. eurų vertės finansavimo susitarimą

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) ir jo Ukrainos kolega Serhijus Marčenka pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Berlyno negražintino 1 mlrd. eurų vertės finansavimo Kyjivui.

Pasak Ukrainos finansų ministerijos pranešimo, lėšos skirtos Ukrainos valstybės biudžeto prioritetinėms socialinėms ir humanitarinėms išlaidoms karo padėties metu finansuoti, naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą.

Ukrainos ministras padėkojo „Vokietijai ir visiems“, kurių pastangomis pavyko greitai sudaryti šį susitarimą, teigiama pranešime.

„Tikimės šias lėšas gauti artimiausiu metus. Šis grantas yra itin reikšmingas indėlis paramos mūsų valstybei šiuo sunkiu laikotarpiu. Labai aukštai vertiname šią Vokietijos pagalbą“, – sakė S. Marčenka.

Nuo Rusijos karinės agresijos pradžios Ukraina iš Vokietijos jau yra gavusi ilgalaikę lengvatinę 300 mln. eurų paskolą nacionaliniam biudžetui finansuoti.

Ispanija Latvijos Lielvardės bazėje dislokavo NASAMS priešlėktuvinę bateriją

Latvijos centrinėje dalyje esančioje Lielvardės karinių oro pajėgų bazėje dislokuota Ispanijos NASAMS priešlėktuvinių raketų „žemė-oras“ baterija, reaguojant į poreikį stiprinti Baltijos regiono gynybinius pajėgumus Rusijos invazijos į Ukrainą fone, pranešė Latvijos krašto apsaugo ministerija.

Ministras Artis Pabrikas pabrėžė, kad Latvijoje kartu su NATO sąjungininkais pradėta formuoti tarptautinė brigada, o modernių oro gynybos sistemų dislokavimas Ispanijos ryžtu aiškiai patvirtina, kad Latvijos gynyba ir saugumas atitinka viso NATO aljanso interesus.

Kartu su priešlėktuvinių raketų baterija į Latviją atvyko 85 Ispanijos kariai, kurie papildė maždaug pusšimtį šios NATO narės asmenų karinį kontingentą Baltijos valstybėse.

Kanada į Baltijos jūrą siunčia du karo laivus saugumui sustiprinti

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Pasak Kanados karinio jūrų laivyno pranešimo, laivai „Kingston“ ir „Summerside“ išplaukė keturių mėnesių dislokavimui, kuris yra dalis „atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje“.

Jame pažymima, jog iki spalio šie laivai dalyvaus karinio jūrų laivyno minų valymo pratybose bei išlaikys „aukštą parengtį“, leidžiančią jiems „greitai ir efektyviai reaguoti remiant bet kokias NATO operacijas“.

Planuojama, kad kiti du Kanados karo laivai „Halifax“ ir „Montreal“ liepos mėnesį grįš į savo pagrindinį dislokavimo uostą iš operacijos „Reassurance“, kuri šiuo metu yra didžiausia Kanados karinių jūrų pajėgų operacija užsienyje.

Misijoje taip pat dalyvauja maždaug septyni šimtai Kanados karių Latvijoje, turinčių artilerijos ir elektroninės kovos pajėgumų, taip pat keli kariniai orlaiviai.


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeKyjivas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių