Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pirmadienį vakare atvyko į Kyjivą su 13 ekspertų grupe ir išvyko į Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra užimta Rusijos pajėgų nuo kovo pradžios.

„Deja, Rusija nestabdo savo provokacijų būtent tomis kryptimis, kuriomis ši misija turi vykti, kad pasiektų elektrinę“, – savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis.

„Tikiuosi, kad TATENA komanda galės pradėti savo darbą“, – pažymėjo prezidentas ir pridūrė, kad padėtis jėgainėje „nepaprastai grėsminga“.

Deja, Rusija nestabdo savo provokacijų būtent tomis kryptimis, kuriomis ši misija turi vykti, kad pasiektų elektrinę.

„Okupantai nepasitraukė iš elektrinės, jie tęsia bombardavimus ir neatitraukia ginklų ir šaudmenų iš šio komplekso. Jie baugina mūsų darbuotojus. Branduolinės katastrofos dėl Rusijos veiksmų rizika nesumažėjo nė valandai“, – pridūrė V. Zelenskis.

„Būtina nedelsiama ir visiška Zaporižios demilitarizacija“, – kalbėjo jis.

Praeitą savaitę elektrinės kompleksas vėl buvo apšaudytas, nurodė Ukrainos atominės energetikos agentūra „Enerhoatom“. Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą dėl smūgių šalia šešis reaktorius turinčios jėgainės ant Dniepro upės kranto.

Tuo metu kaimyninėje pietinėje Chersono srityje ir rytiniame Donbaso regione tęsiasi įnirtingos kautynės, sakė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos užėmė didžiąją dalį prie Juodosios jūros esančios Chersono srities ir jos administracinį centrą, Chersono miestą, invazijos, pradėtos vasario 24 dieną, pirmosiomis savaitėmis.

Kadangi kovos frontas rytiniame Donbase yra įstrigęs, analitikai pastarosiomis savaitėmis prognozavo, kad pagrindinės kautynės tikriausiai persikels į pietus, abiem pusėms stengiantis išeiti iš aklavietės prieš prasidedant žiemai.

„Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

„Tiekimas per „Nord Stream“ visiškai sustabdytas, šiandien pradedant aptarnavimo darbus kompresorių stotyje“, – sakoma bendrovės trumpame pranešime.

Vamzdyno operatorė „Entsog“ patvirtino, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas prieš 9 val. Lietuvos laiku.

„Gazprom“ nurodė, kad „būtini“ darbai dujotiekio kompresorių stotyje truks tris dienas ir kad jie turi būti atliekami po „kiekvieno 1 000 veikimo valandų“.

Tačiau Vokietijos federalinių tinklų agentūros vadovas Klausas Muelleris (Klausas Miuleris) šį sprendimą vadino „techniškai nesuvokiamu“ ir perspėjo, kad tai atrodo kaip Maskvos pretekstas šantažuoti grėsme energijos išteklių tiekimui.

Patirtis rodo, kad Maskva „priima politinį sprendimą po kiekvienos vadinamosios techninės profilaktikos“, sakė K. Muelleris ir pridūrė, kad „tik rugsėjo pradžioje sužinosime, ar Rusija vėl tai padarė“.

Europoje susidarė įtempta padėtis, sparčiai kylant energijos kainoms, kai Rusija apribojo dujų tiekimą, tęsiantis Maskvos invazijai Ukrainoje.

Vokietija, itin priklausoma nuo rusiškų dujų, kaltino Maskvą naudojant energiją kaip „ginklą“.

„Daug geresnė padėtis“

Artėjant žiemai vartotojai Europoje su nerimu žvelgia į vis didesnes sumas sąskaitose už suvartotą energiją. Kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją, perspėjo, kad energiją gali tekti normuoti.

Paklaustas, ar dujų tiekimas „Nord Stream“ vamzdynu bus atnaujintas po tris dienas truksiančių darbų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „garantuojama, jog kliūčių tęsti tiekimą nėra, išskyrus technines problemas, nulemtas sankcijų“.

Vakarų šalys „įvedė sankcijas Rusijai, neleidžiančias atlikti įprastų aptarnavimo ir remonto darbų, taip pat neleidžia teisiškai įforminti būtinų agregatų grąžinimo į jų eksploatacijos vietas. Kitų kliūčių Rusijai vykdyti savo įsipareigojimus nėra“, Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius.

Liepą „Gazprom“ buvo 10 dienų sustabdęs tiekimą „Nord Stream 1“ – taip pat dėl techninės priežiūros darbų. Juos užbaigus dujų tiekimas buvo atnaujintas, bet vos po kelių dienų jis buvo drastiškai sumažintas – esą dėl turbinos techninio gedimo.

Rusijos bendrovė tvirtina, kad svarbi turbina dėl Maskvai įvestų sankcijų negali būti grąžinta į pumpavimo stotį. Tačiau Vokietija, kurioje tuo metu buvo minėta turbina, sakė, kad Rusija pati faktiškai blokuoja šį perdavimą.

Vokietijos dujų skirstymo tinklų įmonės „Gascade“ vienas pareigūnas taip pat skeptiškai vertino pastaruosius „Gazprom“ veiksmus.

„Liepą buvo atlikti planuoti ilgesni „Nord Stream 1“ priežiūros darbai, bet šįkart tai nebuvo planuota, ir nežinome, kas slypi už šios operacijos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Naujausio dujų srauto sustabdymo išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad dabar jo šalies energetinio saugumo „padėtis daug geresnė“, nes dujų saugyklų pripildymo uždaviniai buvo įvykdyti greičiau nei planuota.

Visa Europa taip pat sparčiai pildo savo dujų saugyklas. Sekmadienį Europos Sąjungoje esančios dujų saugyklos buvo pripildytos 79,9 procento.

Ekstremalioji padėtis

Tuo pačiu metu nuogąstavimai dėl mažinamo tiekimo skatino bendroves mažinti energijos vartojimą..

Vokietijos pramonė liepą suvartojo 21,3 proc. mažiau dujų negu vidutiniškai šį mėnesį 2018–2021 metais, nurodė Federalinė tinklų agentūra.

K. Muelleris sakė, kad tokie išankstiniai veiksmai „galėtų apsaugoti nuo dujų ekstremaliosios padėties šią žiemą“.

Didžiausia Europos ekonomika taip pat stengiasi panaikinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vokietijos pajūrio mieste Liubmine, kur „Nord Stream 1“ pasiekia krantą, jau įgyvendinamas projektas šaliai pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Laisvais transportuojamos SGD bus gabenamos į Liubmino pramonės uostą, išdujinamos ir pumpuojamos į „Gascade“ skirstymo tinklą, kuriuo iki šiol šalyje sruvo iš Rusijos perkamos dujos.

„Tikimės, kad galėsime leisti dujas į skirstymo tinklą nuo gruodžio 1 dienos“, – sakė SGD projektui vadovaujančios bendrovės „Deutsche ReGas“ atstovas Stephanas Knabe (Štefanas Knabė).

Bendrovė tikisi, kad vien per Liubmino SGD terminalą bus galima importuoti iki 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tai sudaro apie 8 proc. „Nord Stream 1“ pajėgumų.

Tuo metu Europos Sąjunga ruošiasi skubiai reformuoti elektros rinką, kad suvaldytų sparčiai augančias kainas. Baimė dėl galimo gamtinių dujų stygiaus ateities sandorių elektros kainas Prancūzijoje ir Vokietijoje iškėlė į rekordines aukštumas.

Scanpix nuotr.

TATENA inspektoriai išvyko į Rusijos užimtą Ukrainos atominę elektrinę

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių komanda vyksta į Rusijos pajėgų užimtą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, trečiadienį pranešė ši Jungtinių Tautų institucija.

„Pagaliau išvykstame po šešių mėnesių... pastangų. TATENA vyksta į Zaporižios atominę elektrinę“, – agentūros vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) sakė žurnalistams Kyjive prieš išvažiuodamas.

„Puikiai suvokiu šio momento aktualumą, bet esame pasiruošę. TATENA pasiruošusi. Vėl pranešime po šios misijos. Praleisime ten kelias dienas“, – pridūrė jis.

R. Grossi sakė, jog tikisi Ukrainoje įsteigti nuolatinę misiją, kuri stebėtų didžiausią Europos branduolinę jėgainę.

„Šios operacijos yra labai sudėtingos. Vykstame į karo zoną. Vykstame į okupuotą teritoriją. Ir tam reikia aiškių garantijų ne tik iš rusų, bet ir iš Ukrainos“, – sakė TATENA vadovas.

„Mums pavyko tai užsitikrinti. ... Taigi, dabar judame pirmyn“, – pridūrė jis.

Didžiausia Europoje atominė jėgainė buvo užimta Rusijos pajėgų kovą, Maskvos invazijos Ukrainoje pirmosiomis savaitėmis.

Ukraina kaltino Rusiją laikant tame komplekse karius, šaudmenis ir karines mašinas.

Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl Zaporižios AE komplekso ir jo apylinkių apšaudymų, didinančių nuogąstavimus visame pasaulyje dėl galimo incidento.

Praėjusią savaitę dėl gaisro šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje Zaporižios jėgainė buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, todėl regione nutrūko elektros energijos tiekimas. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje. 

1986 metais Ukrainos šiaurėje esančioje Černobylio atominėje elektrinėje įvyko iki šiol didžiausia branduolinė katastrofa, sprogus vienam iš jos reaktorių ir atmosferoje pasklidus didžiuliam kiekiui radioaktyvių teršalų.

Ukraina iš pradžių nuogąstavo, kad TATENA vizitas Zaporižios AE legitimuos Rusijos pajėgų buvimą tame komplekse, bet galiausiai pritarė tokios misijos idėjai.

Vis dėlto Kyjivas reikalavo, kad inspektoriai į Zaporižia vyktų per Ukrainos pajėgų kontroliuojamą teritoriją.

Antradienį susitikęs su R. Grossi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė esąs „labai dėkingas“ už šį vizitą ir perspėjo, kad padėtis aplink jėgainę yra „itin grėsminga“.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad Kyjivas siekia tarptautinės pagalbos tai teritorijai demilitarizuoti.

„Manome, kad ši misija turėtų būti labai svarbus žingsnis siekiant, kad iki metų pabaigos Ukrainos vyriausybė susigrąžintų [elektrinės] kontrolę“, – sakė jis naujienų agentūrai AP.

„Turime informacijos, kad dabar rusai bando paslėpti savo karinį buvimą, todėl jie (inspektoriai) turėtų visa tai patikrinti“, – pridūrė H. Haluščenka. 

ES nesutaria dėl draudimo atvykti Rusijos piliečiams

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.    

Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.

Tačiau kai kurios šalys, tarp jų didžiosios ES valstybės Vokietija ir Prancūzija, taip pat Vengrija, Liuksemburgas ir Austrija, tam prieštarauja.

„Turizmui vietos nėra“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) per ES užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimą Prahoje.  

Griežtesni apribojimai dėl vizų būtų „signalas Maskvos ir Sankt Peterburgo elitui“, pridūrė jis.

Tačiau Prancūzija ir Vokietija neoficialiame diplomatiniame dokumente, kurį gavo naujienų agentūra AFP, išreiškė nepritarimą pernelyg dideliems apribojimams.

Jos ragino tikrinti vizų prašančius asmenis dėl galimos grėsmės saugumui, tačiau patarė įsileisti studentus, menininkus ir mokslininkus.

„Neturėtume nuvertinti pokyčių galios, kurią suteikia galimybė tiesiogiai patirti gyvenimą demokratinėse sistemose, ypač ateities kartoms“, – nurodė šalys bendrame dokumente.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) sakė, kad svarbu atskirti tuos, kurie kalti dėl karo, nuo nekaltųjų.

„Ir mes... turime išlaikyti ryšius su pastaraisiais“, – sakė ji, paminėdama Rusijos menininkus, studentus ir žurnalistus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas), kurio šalis priešinosi pastangoms izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą, taip pat pasisakė prieš vizų draudimą.

„Nemanau, kad draudimas išduoti vizas yra tinkamas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.

Panašios pozicijos laikosi ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas).

„Mums nereikia naujos Geležinės uždangos Europoje“, – sakė jis.

„Iš pat pradžių visi sutarėme, kad tai (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas“, – kalbėjo J. Asselbornas.

Austrijos diplomatijos vadovas  Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo ruožtu sakė: „ES neturi priimti kategoriško sprendimo dėl 140 mln. žmonių.“

Vasario 25-ąją, kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Čekija sustabdė vizų išdavimą rusams, tačiau išimtys taikomos pilietinės visuomenės veikėjams arba humanitarinės pagalbos atvejais.

Rusijos kaimynės Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, turinti su ja ilgiausią sieną Europoje, iškart po invazijos ėmė raginti Briuselį uždrausti rusų turistams išduoti ES Šengeno vizas. 

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) Prahoje sakė, kad apribojus vizų išdavimą Rusijos oficialioms delegacijoms ir įmonių vadovams, atėjo laikas imtis veiksmų prieš eilinius rusus.

„Šie nebylūs privatūs asmenys taip pat turėtų suprasti, kad karas sukelia pasekmių“, – sakė jis.

„Jų mokesčių pinigais tiesiogine prasme mokama už bombas, žudančias ukrainiečių vaikus ir griaunančias ligonines, vaikų darželius, mokyklas“, – pabrėžė U. Reinsalu. 

Į Prancūziją pabėgęs rusų oro desantininkas papasakojo apie „chaosą“ kariuomenėje

Netikėtai išgarsėjęs dėl internetu paskelbto karą Ukrainoje smerkiančio pareiškimo Rusijos oro desantininkas Pavelas Filatjevas sekmadienį atvyko į Prancūziją ir pasiprašė politinio prieglobsčio, kai pabėgo iš savo šalies, bijodamas susidorojimo.

„Kai išgirdau, kad aukšto rango veikėjai ragina nuteisti mane kalėti 15 metų už melagienas, suvokiau, kad nieko nepešiu ir kad mano advokatai Rusijoje negalės nieko dėl manęs padaryti“, – P. Filatjevas sakė naujienų agentūrai AFP prieglobsčio prašytojų laukimo zonoje Paryžiaus Charles'o de Gaulle'o (Šarlio de Golio) oro uoste.

Antradienį buvo gauta žinia, kad „Pavelas Filatjevas vėlyvą popietę buvo išleistas“, gavęs oficialų leidimą atvykti į Prancūziją, kur turės per aštuonias dienas pateikti prašymą suteikti prieglobstį, AFP sakė jo advokatė Kamalia Mehtiyeva (Kamalija Mehtijeva).

„Labai džiaugiamės šiuo sprendimu ir ketiname artimiausiomis dienomis pateikti prašymą suteikti politinį prieglobstį“, – pridūrė K. Mehtiyeva.

Po tarnybos kariuomenėje pertraukos 34 metų P. Filatjevas pernai įstojo į 56-ąjį oro desantininkų pulką, savo tėvo buvusį dalinį, dislokuotą Rusijos aneksuotame Kryme.

Oro desantininkai buvo pasiųsti kautis į pietų Ukrainą, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“.

Pats P. Filatjevas apie du mėnesius praleido Chersonos ir Mykolajivo miestų apylinkėse, kol buvo atšauktas iš fronto dėl akies infekcijos.

„Neturėjome jokios moralinės teisės užpulti kitą šaly, ypač kai tai yra mums artimiausia tauta“, – karys rašė savo 141 puslapio manifeste „ZOV“ (rus. zov – šauksmas, kvietimas), kurį anksčiau rugpjūtį paskelbė socialiniame tinkle „VKontakte“.

Šio manifesto pavadinimas sudarytas iš raidžių, naudojamų žymėti Rusijos karinę techniką, dalyvaujančią invazijoje Ukrainoje.

Savo pareiškime P. Filatjevas peikia tiek Rusijos kariuomenės būklę, tiek Maskvos puolimą prieš Ukrainą, kuriam, jo nuomone, dauguma karių nepritaria, nors ir bijo atvirai apie tai pasisakyti.

„Chaosas ir korupcija“

P. Filatjevas rašo apie pajėgas, kurios funkcionuoja tik vargais negalais, kurios kariams stigo įgūdžių ir amunicijos dar prieš prasidedant įsiveržimui.

Ginkluotosios pajėgos „yra tos pačios būklės, į kokią per pastaruosius kelerius metus pakliuvo Rusija“, jis sakė AFP.

„Metai po metų chaosas ir korupcija didėjo. Korupcija, netvarka ir visiškas nerūpestingumas pasiekė nepriimtiną lygį“, – pridūrė karys.

„Pirmuosius kelis mėnesius buvau sukrėstas – sakiau sau, kad tai negali būti tiesa. Metų gale suvokiau, kad tokioje kariuomenėje nenoriu tarnauti“, – teigė jis.

Vis dėlto jis nepasitraukė iš tarnybos, o prasidėjus invazijai kartu su savo daliniu atsidūrė kaimyninės šalies pietuose.

„Kariuomenė jau taikos metu buvo pakrikusi, korumpuota ir apatiška, tad aišku, kad karo metu, vykstant kovos veiksmams, visa tai dar labiau išryškėjo, ir profesionalumo stygius tapo dar pastebimesnis“, – sakė P. Filatjevas.

Valdžia Maskvoje atliko pagrindinį vaidmenį „sugriaunant kariuomenę, kurią paveldėjome iš Sovietų Sąjungos“, konstatavo oro desantininkas.

P. Filatjevas teigė, kad per jo tarnybos fronte du mėnesius jo dalinys neprisidėjo prie žiaurumų prieš civilius ir belaisvius, sukėlusių pasipiktinimą pasaulyje ir kaltinimus karo nusikaltimais.

„Terorizuojami kariai“

Kai buvo perkeltas į karinę ligoninę Sevastopolio mieste, jis mėgino oficialiai pasitraukti iš kariuomenės dėl sveikatos priežasčių, bet sulaukė savo viršininkų grasinimų, kad bus atliktas tyrimas, jeigu jis nesutiks grįžti į kovos veiksmų zoną.

P. Filatjevas išvyko iš Krymo rugpjūčio pradžioje ir paskelbė savo manifestą.

Jis važinėjo iš vieno miesto į kitą, kad nebūtų sučiuptas, ir praeitą savaitę galiausiai atvyko į Prancūziją per Tunisą.

„Kodėl išsamiai apie tai pasakoju? Noriu, kad žmonės Rusijoje ir pasaulyje žinotų, kaip kilo šis karas, kodėl žmonės tebekariauja“, – sakė jis.

Rusijos kariai tęsia kautynes „ne dėl to, kad jie nori kariauti, o dėl sąlygų, dėl kurių jiems labai sudėtinga pasitraukti“, mano P. Filatjevas.

„Kariuomenė, kaip ir visa Rusijos visuomenė, yra terorizuojama“, – tvirtino jis.

P. Filatjevo nuomone, karą palaiko tik apie 10 proc. karių, o kiti tiesiog bijo pasisakyti.

„Nusistatę prieš bijo apie tai pasakyti, bijo pasitraukti. Jie bijo pasekmių“, – aiškino karys.

P. Filatjevas sakė, jog jeigu gaus prieglobstį Prancūzijoje, nori toliau dėti pastangas, kad šis karas pasibaigtų.

„Noriu, kad kiek įmanoma mažiau Rusijos jaunuolių ten pakliūtų ir į tai įsitrauktų; noriu, kad jie žinotų, kas ten dedasi“, – aiškino jis.

D. Kuleba: langas deryboms gali atsirasti, kai Rusija nustos gyventi savo fantazijomis

Rusija taip įsivaizduoja taikos derybas – jos atstovai atvažiuoja, padeda ant stalo ultimatumą dėl Ukrainos visiškos kapituliacijos, o Ukraina turi su tuo sutikti.

Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša UNIAN.

Pasak jo, „kai Rusija pakeis savo požiūrį, nustos gyventi savo fantazijomis, kad ji iškovos pergalę šiame kare, tada pažiūrėsime, gal atsiras langas deryboms“.

Jis pridūrė, jog Ukraina suprato, kad su Rusijos atstovais nėra apie ką kalbėti, kai jai nepavyko ultimatumo kalbos pakreipti dialogo vaga.

UNIAN primena, kad, prasidėjus karui, Ukrainos ir Rusijos delegacijos vedė derybas, bet jose nebuvo susitarta net dėl ugnies nutraukimo.

JK: Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kai kur pavyko pastumti fronto liniją

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, pasinaudojo sąlyginai silpna Rusijos gynyba ir kai kur sėkmingai pastūmė fronto liniją, praneša agentūra „Sky News“.

„Laikydamasi savo doktrinos, Rusija dabar veikiausiai mėgins sustiprinti savo gynybos spragas mobilizacinio rezervo daliniais“, – savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje teigė ministerija.

Anot ministerijos, Rusija toliau bando didinti savo pajėgas Ukrainoje. „Savo bazę netoli Maskvos iki rugpjūčio 24 d. paliko 3-asis Rusijos kariuomenės korpusas, kuris, tikėtina, bus dislokuotas Ukrainoje. Jo koviniai pajėgumai yra nežinomi“, – nurodė ministerija, tačiau pridūrė, kad šiam korpusui veikiausiai stinga perosnalo, o esamas yra gavęs tik ribotos apimties mokymus.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 47 900 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 31 d. jau neteko apie 47 900 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 974 tankų, 4 312 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 091 artilerijos sistemos, 285 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 152 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 234 lėktuvų, 204 sraigtasparnių, 849 dronų, 196 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 236 automobilių, 103 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Žiniasklaida: Rusija galėjo Vokietijoje įsigyti komponentų kovinėms nuodingosioms medžiagoms gaminti

Vokietijos kompanija eksportavo į Rusiją chemikalus, kurie galėjo būti panaudoti gaminant kovines nuodingąsias medžiagas.

Tai pranešė leidinys „Spiegel“, remdamasis Vokietijos teisėsaugos institucijų atstovais.

Pasak tyrėjų, bendrovė iš Lilientalio miesto Žemutinėje Saksonijoje daugiau kaip 30 kartų pardavė Rusijai cheminių medžiagų ir laboratorijų įrangos, neturėdama atitinkamos licencijos.

„Dėl įtarimų neteisėtu eksportu pareigūnai atliko kratas Brėmene, Brėmerhafene, Osterholze ir Konstance“, – sakė žurnalistams Kai`us Thomas Breasas iš Štadės miesto prokuratūros.

„Omenyje turimos cheminės ir biologinės medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos kaip žaliava kovinių nuodingųjų medžiagų gamybai. Tai vadinamosios dvejopos paskirties prekės, kurios taip pat galėjo būti eksportuojamos teisėtu pagrindu“, – rašo Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“.

Teigiama, kad Lilientalio įmonė į Rusiją eksportavo nedideles partijas, matuojamas gramais ar miligramais.  Tačiau ir jų galėjo pakakti gaminant tokius nuodus kaip „Novičiok“, kuriais buvo apnuodytas Rusijos opozicinierius Aleksejus Navalnas.

Vokietijos teisėsauga susidomėjo kompanija, kai JAV ją įtraukė į sankcijų sąrašą dėl A. Navalno apnuodijimo.

Rusijos pajėgos pernakt apšaudė Kramatorską ir Slovjanską

Naktį į trečiadienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Kramatorsko ir Slovjansko miestus, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šių miestų merais.

„Naktinė ataka Kramatorsko centre. Apgadinti daugiabučiai pastatai, yra sužeistųjų“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka. Pasak jo, atakos detalės tikslinamos.

Tuo metu Slovjansko meras Vadymas Liachas pranešė, kad pernakt Rusijos pajėgos apšaudė miesto Torska ir Svitlodarska gatves.

Ekspertas: V. Putinas nepasirengęs kardinalioms permainoms Gynybos ministerijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu nepasirengęs kardinalioms permainoms Gynybos ministerijos vadovybėje.

Tai pareiškė Ukrainos ateities instituto vykdomasis direktorius, vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka, praneša „Ukrinform“.

Ekspertas, be kita ko, atkreipė dėmesį į neseniai įvykusį V. Putino susitikimą su Rusijos nacionalinės gvardijos vadovu Viktoru Zolotovu, pažymėdamas, kad jis „buvo surengtas anaiptol ne šiaip sau“.

„Jeigu trumpai, Rusijoje prasidėjo kova dėl nenušauto (gynybos ministro Sergejaus) Šoigu kėdės. Ir svarbiausiu pretendentu dabar tampa būtent V. Zolotovas, kuris anksčiau vadovavo V. Putino apsaugai, o pastaruosius septynerius metus ištikimai jam tarnavo Rusijos nacionalinėje gvardijoje“, – sakė V. Denisenka.

Bet, anot jo, V. Putinas nėra pasirengęs kardinalioms permainoms, ir situacija yra neapibrėžta.

„V. Putinas seniai, dar prieš kelis mėnesius, nušalino nuo darbo ir Generalinio štabo viršininką (Valerijų) Gerasimovą, ir patį Šoigu (pirmasis apskritai dingo, o antrajam skiriamos tik ritualinės funkcijos). Bet dėti viltis į naujus, netgi patikrintus žmones (jam) baisu“, – teigė V. Denisenka.

Eksperto nuomone, tam yra trys priežastys. „Pirmoji – pripažinti, kad viskas vyksta ne pagal planą, antroji – papildyti savo aplinką vanagais maitėdomis, kurie pradėtų pagal save pertvarkyti visą jėgos vertikalę ir, ko gera, pažeistų balansą tarp armijos ir FSB. Taip pat yra dar viena, psichologinė, priežastis: Putinui labai sunku skirtis su žmonėmis“, – pažymėjo V. Denisenka.

Bet, pasak jo, ukrainiečiams tokie teoriškai įmanomi pokyčiai „nieko ypatingo nereikš“. „Linija bus ta pati, požiūris nepasikeis“, - pabrėžė V. Denisenka.

Nuo karo pradžios Latvija anuliavo 761 leidimą gyventi šalyje, išduotą Rusijos piliečiams

Nuo vasario 24 d. Latvijoje buvo anuliuotas 761 leidimas gyventi šalyje, išduotas Rusijos piliečiams.

Tai pranešė Pilietybės ir migracijos valdyba, kuria remiasi portalas „eurointegration“.

Gautomis žiniomis, nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 26 d. buvo anuliuoti 578 laikinieji leidimai gyventi Latvijoje ir 183 nuolatiniai leidimai gyventi šalyje, kurie anksčiau buvo išduoti RF piliečiams.

264 leidimai buvo anuliuoti todėl, kad laiku nebuvo pateikti reikiami dokumentai. Kitos anuliavimo priežastys susijusios su darbo santykių nutraukimu, buvimo Latvijoje priežasties pasikeitimu, Latvijos pilietybės gavimu.

Aštuoni leidimai buvo anuliuoti specialiosioms tarnyboms uždraudus jų savininkams būti Latvijoje.

Latvijos žiniasklaidos duomenimis, rugpjūčio 12 d. Rusijos piliečiai turėjo 9 189 laikinuosius leidimus gyventi šalyje, iš jų 1 820 buvo išduoti dėl investicijų. Baltarusijos piliečiai turėjo 2 432 laikinuosius leidimus gyventi šalyje, iš jų 65 buvo susiję su investicijomis.

Nuolatinį leidimą gyventi Latvijoje rugpjūčio 12 d. turėjo 37 183 Rusijos piliečiai.

Dviem Rusijos miestams gresia masinė slapta mobilizacija

Maskvoje ir Sankt Peterburge planuojama vykdyti masinę mobilizaciją, kad būtų sustiprinta okupuoto Krymo pusiasalio apsauga, rašo UNIAN.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

„Žinoma, kad net Maskvos ir Leningrado sričių, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, kariniai komisariatai gavo nurodymus dėl masinio vietos gyventojų šaukimo į šaukimą“, – rašoma pranešime.

Per slaptą mobilizaciją pašauktus karinius dalinius dislokuos Kryme, kad būtų sustiprinta gynyba. Buvo nuspręsta išsiųsti 1 tūkst. 200 šauktinių.

R. Grossi: TATENA siekia užkirsti kelią „branduolinei avarijai“ Zaporižios AE

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai, vykstantys į Rusijos kontroliuojamą elektrinę, esančią kovų fronto linijoje Pietų Ukrainoje, siekia užkirsti kelią „branduolinei avarijai“, trečiadienį pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

„Mano misija yra... užkirsti kelią branduolinei avarijai ir išsaugoti didžiausią Europos atominę elektrinę“, – sakė R. Grossi, kurio vadovaujama komanda į pietinį Zaporižios miestą atvyko apie 14 valandą.

Ukraina savo ruožtu apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius vieną miestą prie Zaporižios atominės elektrinės, kurios patikrinti vyksta TATENA inspektoriai.

„Rusijos kariuomenė apšaudo Enerhodarą“, – sakė Jevhenas Jevtušenka, Nikopolio rajono, esančio šiauriniame Dnipro upės krante priešais Enerhodaro miestą, kuriame yra atominė elektrinė, karinės administracijos vadovas.

„Šios provokacijos yra pavojingos“, – pridūrė jis.

Vienas iš sviedinių pataikė į pastatą, kuriame įsikūrusi Enerhodaro miesto taryba, platformoje „Telegram“ parašė meras Dmytro Orlovas, paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti apgadintas daugiaaukštis pastatas su skyle šone ir nuolaužomis ant žemės.

Išpuolis įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai TATENA generalinio direktoriaus vadovaujama grupė išvyko iš Kyjivo aplankyti Rusijos kontroliuojamos elektrinės, kuri yra didžiausias branduolinis objektas Europoje.

Ši teritorija, esanti Rusijos ir Ukrainos pajėgų fronto linijoje, pastarosiomis dienomis buvo ne kartą apšaudoma, o abi pusės kaltina dėl to viena kitą.

Ši situacija kelia susirūpinimą tarptautinėje arenoje, ir TATENA vadovas su savo 13 ekspertų grupe turi patikrinti Zaporižios AE.

Kalbėdamas Kyjive anksti trečiadienį prieš išvykdamas į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, R. Grossi sakė, kad planuoja AE praleisti „kelias dienas“, o po to bus pateikta ataskaita.

Elektrinę nuo kovo mėnesio yra užėmusios Rusijos pajėgos, o Ukraina kaltina Rusiją dislokavus joje šimtus karių ir laikant ten šaudmenis.

ES sustabdys susitarimo, palengvinančio rusams kelią prašyti vizų, galiojimą

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Pasak ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio), vizų gavimo procesas rusams taps „sudėtingesnis ir ilgesnis“.

J. Borrellis sakė, kad Prahoje susitikę ministrai sutarė, kad santykiai su Ukrainą užpuolusia Rusija „negali klostytis kaip įprasta“ ir kad susitarimas turėtų būti „visiškai sustabdytas“.

Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragina paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės.

Sustabdžius susitarimo galiojimą, Rusijos piliečiai už ES vizas turėtų mokėti brangiau, taip pat būtų panaikintas vizų išdavimo terminas.

„Tai gerokai sumažins ES valstybių narių išduodamų naujų vizų skaičių“, – sakė J. Borrellis.

Rytinės ES narės reikalavo griežtesnio požiūrio, ir J. Borrellis pareiškė, kad su Rusija besiribojančios šalys „gali imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad apribotų patekimą į Europos Sąjungą“.

Tačiau jis teigė, kad bet kokios priemonės turės atitikti ES Šengeno bendrosios kelionių zonos taisykles, ir pabrėžė, kad svarbu, jog Rusijos pilietinės visuomenės nariai ir toliau galėtų keliauti į Bendriją.

Tuo metu Lenkija ir trys Baltijos šalys anksčiau trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Bendrija.

Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tarėsi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

Naujienų agentūros AFP gautame bendrame pareiškime su Rusija besiribojančios Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva nurodė, kad ES pirmininkaujančios šalies siūlymas sustabdyti 2007 metų susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo tarp ES ir Rusijos galiojimą yra „būtinas pirmas žingsnis“.

„Tačiau turime drastiškai apriboti išduodamų vizų, pirmiausia turistinių, skaičių, kad sumažintume Rusijos piliečių srautą į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę“, – rašoma bendrame keturių šalių pareiškime.

Anot jų, žengiant šį žingsnį turėtų būti numatytos išimtys „disidentams ir kitiems humanitariniams atvejams“.

„Kol tokios priemonės neįvestos ES lygmeniu, mes... svarstysime galimybę nacionaliniu lygmeniu įvesti laikinas vizų draudimo priemones arba apriboti sienos kirtimą Rusijos piliečiams, turintiems ES vizas“, – sakoma pareiškime anglų kalba.

Trečiadienį Prahoje kalbėdamas su žurnalistais Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) paragino „uždrausti Rusijos Federacijos piliečiams įvažiuoti į Europos Sąjungą“, tačiau užsiminė, kad ES gali būti per lėta tai padaryti.

„Laikas yra itin svarbus, o už iššvaistytą laiką mokama ukrainiečių krauju“, – sakė jis.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį per vizitą Kopenhagoje sakė, kad rusams neturėtų būti išduodamos jokios vizos, „išskyrus humanitarines“.

Kremlius žada atsakyti į galimą Šengeno vizų išdavimo Rusijos piliečiams nutraukimą

Kremlius atidžiai stebi situaciją, susijusią su galimu Šengeno vizų išdavimo Rusijos piliečiams nutraukimu, dar viena nedraugiškų veiksmų porcija sulauks atsakomosios reakcijos.

Tai trečiadienį pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Mes, žinoma, labai atidžiai stebime šią situaciją, kadangi tai aktualu mūsų piliečiams. Ir tokia dar viena nedraugiškų veiksmų mūsų piliečių atžvilgiu porcija, jeigu taip nutiks, pareikalaus mūsų atsakomosios reakcijos“, – cituoja Kremliaus atstovą naujienų agentūra „Interfax“.

„Kai kurios (ES) šalys kalba apie vizų išdavimo ribojimą, t. y. jų bus išduodama mažiau, procesas truks ilgiau ir t. t. Žodžiu, žmonėms bus sudaroma nepatogumų. Nieko gero čia nėra, jų žmonės taip pat susidurs su nepatogumais, kai norės atvažiuoti (į Rusiją). Tai yra dar viena šio beprotiško rusofobiško požiūrio į mūsų šalį spiralė“,  teigė D. Peskovas.

Šiomis dienomis Prahoje vyksta Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame svarstomas pasiūlymas nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams. Šiai iniciatyvai pritaria Čekija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Danija, o prieš draudimą išduoti vizas rusams stoja Prancūzija, Vokietija, Graikija ir Kipras.