Katastrofiški potvyniai: blogiausia dar prieš akis?

  • Teksto dydis:

Vidurio ir Rytų Europoje dėl liūčių ir potvynių žuvusių žmonių skaičius auga, yra ir dingusių be žinios. Apie žuvusiuosius pranešama Čekijoje, Lenkijoje ir Austrijoje. Įspėjama, kad blogiausia dar gali būti ateityje. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Rytų Europos kolegijos Vroclave vadovu Laurynu Vaičiūnu.

– Lenkijoje veikia gana išsamiai išvystyta potvynių valdymo sistema ir infrastruktūra. Šiuo metu viskas priklauso nuo vieno didžiulio tvenkinio, kuriame telpa 185 mln. litrų vandens. Situacija tokia – vanduo iš kalnų upių suteka į tą tvenkinį, o iš jo po truputį išleidžiamas. Tačiau tvenkinys greitai persipildys ir tai turėtų įvykti šiandien, greičiausiai naktį. Vanduo maždaug 100 km keliaus į Vroclavą ir tai bus didžioji banga. Ši banga yra bandoma suvaldyti, tikimasi, kad tvenkinio talpos užteks, o pati banga bus tokia, kad Vroclavo infrastruktūra, kurios apsaugai dabar dedami smėlio maišai, galės atlaikyti ir išvengti didelių nuostolių. Žinoma, žala neišvengiama, tačiau dabar svarstoma, kokio masto ji bus, siekiant, kad ji nebūtų tokia didelė kaip kalnų vietovėse, kur jau matomi vaizdai primena karo laikus – miestai atrodo visiškai suniokoti. Tikimasi, kad Vroclavas išvengs didesnių nuostolių.

– Kaip vyksta pasiruošimas šitai didelei bangai?

– Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad viskas, kas yra pirmuosiuose aukštuose arba rūsiuose, būtų iškelta į aukštesnes vietas. Keliamos knygos iš senų bibliotekų pirmųjų aukštų. Kiti darbai apima pylimų tvirtinimą ir smėlio maišų krovimą, siekiant apsaugoti miestą nuo galimų užliejimų. Pylimų būklė yra tikrinama, nes jie, nors ir yra tvirtos žemės konstrukcijos, gali būti nuplauti ar pažeisti. Kai kur pylimai yra aukštinami, dedant papildomus smėlio maišus. Taip pat ruošiamos vandens atsargos, nes jei būtų užtvindyti vandentiekiai, kanalizacijos vamzdžiai ar valymo įrenginiai, žmonėms būtų būtina užtikrinti švaraus geriamojo vandens tiekimą. Didžiausias dėmesys skiriamas stebėjimui. Stebima, kaip laikosi tvenkiniai, sukurti tam, kad būtų sumažinta didelė potvynio žala, ar jų talpos užtenka. Jie po truputį tuštinami, kad vanduo galėtų pasiekti didžiuosius miestus palaipsniui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip atsilakė tie miestai, kurie jau yra nuplauti potvynio?

– Tie miestai, kuriuos potvynis pasiekė, galima sakyti, kad nesilaiko. Galima sakyti, kad jie visiškai suniokoti. Pavyzdžiui, Klodzke vandens lygis siekė net antrą aukštą. Ypač nukentėjo senamiesčiai. Miestų atstatymas ir remontas gali trukti keletą metų, gal net daugiau. Žinome, kad po 1997 metų potvynio šis regionas ilgai buvo atstatinėjamas, į jį buvo investuota milijardai. Taip, kad čia lengvos išeities nėra. Tikrai daugelis žmonių prarado labai daug. Vyriausybė jau pranešė apie skiriamą paramą – iš pradžių individualios pašalpos kiekvienam asmeniui, taip pat ir namų atstatymui. Tai bus papildoma parama šalia draudimo, nes ne visi žmonės ir turi draudimą.

– Ar Lenkija turi pakankamus pajėgumus pasiruošti šiam potvyniui ir sutvarkyti jo padarinius? Panašu, kad turi, nes Lietuva siūlė pagalbą, Lenkija jos atsisakė, nors ta pagalba ir buvo minimali.

Daugelis žmonių, kaip jau pranešė valstybės pareigūnai, nenorėjo evakuotis, ir tai buvo didžiausia klaida.

– Kalbant apie kaimyninių šalių siūlytą paramą, akivaizdu, kad Lenkija turi pakankamai išteklių. Veikia valstybinės ir savivaldos institucijos. Atrodo, kad smėlio maišų ir panašių priemonių nepritrūks, bet kai kuriose vietose, ypač kalnų teritorijose, net ir geriausias pasirengimas nebuvo pakankamas, nes potvynis buvo labai greitas ir staigus. Vienintelis pasirinkimas buvo evakuacija, bet daugelis žmonių, kaip jau pranešė valstybės pareigūnai, nenorėjo evakuotis, ir tai buvo didžiausia klaida. Atrodo, kad Lenkija yra pasiruošusi. Kalnų vietovės, žinoma, nukentėjo labiausiai, bet didieji miestai teigia, kad yra pasirengę. Turimi ištekliai yra pakankami. Šiuo metu svarbiausia pagalba – tiems, kurie nukentėjo nuo potvynių. Net jei Lietuva norėtų padėti, Lenkijoje jau yra organizuota daugybė paramos rinkliavų. Visa valstybės dalis siekia padėti čia gyvenantiems ir nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms, tačiau paramos niekada nebus per daug. Rinkliavos yra įvairiausios – nuo pačių paprasčiausių dalykų, kaip maistas, geriamasis vanduo, drabužiai, higienos priemonės, iki piniginės paramos, kurios tikrai reikės, kad būtų galima atstatyti suniokotus miestus. Tikėkimės, kad didžiuosiuose miestuose panaši nelaimė nepasikartos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

liurbiai

liurbiai portretas
bangas Valdyti mokykites is Norvegu ,jie ta gerai isisavine !

o dar

o dar portretas
baisesni migraciniai /potvyniai ir stspekit kas 1 juos iformino ? sakysit cigonai ?....ne jiems pakako gero arklio su vezimu ir salia boba su vaikais o kaskita zydai jie paplito visur ir blogiausia kad isnaudoja visus ir dar juis skaldo pasitelke visas setoniskas gudrybes iki absurdo alkonark itakoje su medmarmalu prievarta kai ju klounas imituoja ukru /karvedy ju paciu sukurto karine gresme nesancio natbloko jau atvyrai ursvabs saikai lojant kad zmones reik naikint tai ? kokia parazytine gauja sie atstovauja ?

cekavas

cekavas portretas
Ar atlaikys Kauno HES, kai ateis Nemunu ta banga????
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių