Kyjive gyvenanti lietuvė: mes net šalmų iš Vokietijos, kurie buvo žadėti prieš mėnesį, nesame gavę

  • Teksto dydis:

Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova sako, kad net ganėtinai toli nuo mūšių epicentro esančiame Kyjive dažnai aidi oro pavojaus sirenos. Didžiausias Ukrainos lietuvių troškimas – kad greičiau baigtųsi karas. Kokių vilčių suteikė didžiųjų Europos šalių lyderių vizitas ir pažadėta narystė Europos sąjungoje bei kokia kasdienybė Kyjive? Pasakojama LNK reportaže.

„Visi labai laukia pergalės. Čia vienintelis momentas, kuris yra labai aktualus ir laukiamas, kadangi ta pergalė – ir geresnis žmonių gyvenimas, ir atstatymas. Gaila, bet viskas remiasi į ginklų tiekimo kiekius, laikus ir galimybes“, – komentavo D. Makarova.

Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė tvirtina, kad Rusijos kariuomenė Rytų Ukrainoje nelabai kur pasistūmėjo, tačiau Ukrainos kariams pavyktų pažaboti okupantus dar lengviau, jeigu Vakarai atsiųstų tokių ginklų, kokių prašoma.

Jeigu ateitų ginklai, kurių mums reikia, kurių mes prašome jau daugiau nei mėnesį, tai ir fronto galimybės būtų kitokios.

„Kažkur jau mėnesį laiko vyksta tos sunkiosios kovos Ukrainos Rytuose, sustojęs frontas Pietų Ukrainoje. Rytų fronte fašistai rusai kol kas nėra labai kažko pasiekę ir kažkur pasislinkę, netgi su tomis ginkluotėmis, kurias ukrainiečiai dabar turi. Jeigu ateitų ginklai, kurių mums reikia, kurių mes prašome jau daugiau nei mėnesį, tai ir fronto galimybės būtų kitokios. Gaila, bet žūsta kariai, žūsta civiliai būtent dėl to ginklų sulaikymo, lėto atėjimo“, – situaciją Ukrainoje nupasakojo D. Makarova.

Anot Kyjive gyvenančios lietuvės, į Ukrainos sostinę sugrįžta vis daugiau ukrainiečių, tačiau darbą jiems rasti sunku.

„Žmonės stengiasi gyventi paprastą gyvenimą. Karas vyksta, bet gyvenimas sustoti negali, jis turi eiti savo eiga. Daugiau žmonių grįžta į Kyjivą, kuo pati įsitikinau, nes pirmadienį pati grįžau iš Lenkijos, buvau nuvykusi į Norvegijoje vykusias Europos lietuvių kultūros dienas. Žmonės grįžta su šeimomis, su vaikais. Žmonių daugėja, bet kol kas yra problemos su darbais, kadangi kai kas yra išvykęs. Žmonių daugėja, bet darbo vietų – ne“, – teigė D. Makarova.

Kitų Ukrainoje esančių lietuvių bendruomenių pirmininkai nenukentėję. Vieni evakavosi iš karščiausių taškų, kiti – liko ir toliau dirba savo darbą.

„Pirmininkai yra išvykę iš Dnepro, iš Charkovo. Yra likę pirmininkai Zaporožėje, ten – ukrainiečių kariuomenės ruošiamas trečias gynybos ruožas“, – tvirtino moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pavojų skelbiančios sirenos Kyjive vis dar pasigirsta.

„Sąlyginai nėra. Aš grįžau birželio 14 d., tai pusantros paros buvo tylu, ramu, o vakar dieną buvo dvi sirenos 23.30 val.“ – teigė D. Makarova.

Mes šalmų iš Vokietijos, kurie buvo žadėti dar prieš mėnesį, nesame gavę.

Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghis lankėsi Ukrainoje. D. Makarova sako, kad Vakarų pasaulio lyderių pažadai ne visada virsta veiksmais.

„Mes tuos gražius žodžius ir pažadus girdime jau ketvirtą mėnesį. Karas vyksta keturis mėnesius, ukrainiečiai intensyviai ginasi, išlaiko savo galimybes ir nepraleidžia rusų kariuomenės giliau į savo šalį, bet tie pažadai... žodžiai gražūs, bet kai prieina iki veiksmų... Mes šalmų iš Vokietijos, kurie buvo žadėti dar prieš mėnesį, nesame gavę. Tikimės, kad gal po to, ką jie pamatė savo akimis, pabendravo su žmonėmis Irpinėje, gal kažkas pas juos pasikeis ir pradės tiekti elementarius ginklus, kurių mums reikia kaip gyvybės“, – aiškino D. Makarova.

Europos Komisija praėjusią savaitę pasiūlė Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą

„Mes tikėjomės, kad vis dėlto Ukraina, kovojanti už savo laisvę, už Europos demokratiją, yra nusipelniusi būti ES narė. Kyjivas kažkada buvo Europos centras. Ukrainos atskirti ir kažkur palikti negalima. Aišku, priešaky dar didelis darbas, visų projektų įgyvendinimas, bet svarbi pradžia“, – komentavo D. Makarova.

Anot pašnekovės, Rusija karui rengėsi nuo pat 2014-ųjų, tad yra ir fiziškai, ir ginkluotės prasme stipresnė už Ukrainą. Dėl šios priežasties šaliai būtina Europos ir pasaulio pagalba šioje kovoje prieš okupantus.

„Mes tikrai jaučiame ir didžiuojamės ir Lietuva, ir Baltijos šalimis, ir Lenkija, ir Anglija, ir Amerika, kurios tikrai padeda. Be pagalbos ir Europos mums tikrai būtų baisiai sunku gintis prieš tą didžiulį Rusijos monstrą, kuris ruošėsi karui visus tuos aštuonerius metus. Karas prasidėjo ne vasario 24-ą d., jis vyko nuo 2014-ųjų. Rusijos galimybės yra žymiai didesnės – ir ginkluotė, ir fizinė jėga. Be pagalbos mums bus tikrai sunku ir mes labai dėkingi Lietuvai už palaikymą, už humanitarinę pagalbą. Netgi tas „Bayraktaro“ pirkimas – tokia fantastika, ukrainiečiai tiesiog stebisi, kaip tokia Ukrainos mastais nedidelė valstybė sugebėjo tai padaryti. Tai yra gražus pavyzdys, kaip gali maža valstybė daug padaryti ir būti pavyzdžiu kitoms didelėms“, – Andriaus Tapino iniciatyvą gyrė lietuvė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių