„Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Paklaustas, ar pavyko išvengti branduolinės eskalacijos grėsmės, jis atsakė: „Kol kas mes ją sustabdėme“.

Vokietijos vadovas gyrė savo neseniai įvykusį vizitą į Kiniją kaip prisidėjusį prie šio pokyčio.

„Vizito Pekine metu su Kinijos prezidentu Xi (Jinpingu) [Si Dzinpingu] kartu pareiškėme, kad branduoliniai ginklai negali būti naudojami. Netrukus po to G-20 šalys dar kartą patvirtino šią poziciją“, – sakė jis.

O. Scholzui taip pat buvo užduotas klausimas apie prieštaringai vertinamus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) komentarus, kad Rusijai reikėtų suteikti „savo saugumo garantijas tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.

„Dabar svarbiausia, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karą ir išvestų savo karius“, – teigė vokiečių politikas.

„Tiesa, kyla klausimas, kaip galime užtikrinti Europos saugumą. Žinoma, esame pasirengę kalbėtis su Rusija apie ginklų kontrolę Europoje. Tai siūlėme dar prieš karą, ir ši pozicija nepasikeitė“, – komentavo jis.

Paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmingi žodžiai ir karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.

Tačiau trečiadienį kalbėdamas Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje V. Putinas užsiminė, kad Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik atsakydama į tokią priešo ataką.

„Kai mums smogia, mes smogiame atgal“, – sakė jis, pabrėždamas, kad jo šalies strategija pagrįsta „vadinamųjų atsakomųjų smūgių“ politika.