Kolektyvinis ieškinys

Lapkričio pradžioje Didžiosios Britanijos advokatų kontora „McCue Jury & Partners“ pranešė ukrainiečių vardu Londono aukštajam teismui pateikianti ieškinį J.Prigožinui ir jo privačiai karinei kompanijai (PKK) „Wagner“.

„Neteisėtas ne tik pats Vladimiro Putino karas, bet ir jo vykdymo metodai, įskaitant tikslines atakas prieš civilius gyventojus. PKK „Wagner“, siekdama V.Putino tikslų, naudoja teroristinius karo metodus. Tai patvirtina daugybė karo nusikaltimų, įskaitant kankinimus, žmogžudystes ir prievartavimus, kuriuos jie vykdė siekdami įbauginti civilius gyventojus“, – teigiama bendrovės pranešime.

Britų teisininkai ketina įrodyti J.Prigožino, PKK „Wagner“ ir V.Putino karo mašinos vykdomą sąmokslą, kuriuo siekiama įbauginti Ukrainos žmones, ir reikalauti kompensacijos aukoms.

Kampanija bus finansuojama sutelktinio finansavimo būdu (skirti auką galima https://www.crowdjustice.com/case/wagner). Ši byla galėtų pakeisti požiūrį į privačias karines kompanijas kaip tarpininkes, kuriomis naudojasi režimai, „siekiantys atsiriboti ir pasislėpti nuo savo tarptautinių nusikaltimų“.

„Manome, kad tai pirmas kartas istorijoje, kai privačiai karinei bendrovei iškelta byla dėl terorizmo ir sąmokslo su nesąžininga valstybe siekiant pradėti neteisėtą karą“, – aiškino bendrovė „McCue Jury & Partners“.

Pripažino tai, ką neigė

Žinia apie šį ieškinį – toli gražu ne vienintelė sensacinga pastarųjų savaičių naujiena, susijusi su J.Prigožinu. JAV vidurio rinkimų išvakarėse jis, turėdamas omenyje prieš keletą metų žurnalistų demaskuotą jo trolių fermą, pareiškė, kad kišosi, kišasi ir kišis į rinkimus Jungtinėse Valstijose.

Kiek anksčiau J.Prigožinas pats prisipažino, kad yra PKK „Wagner“ įkūrėjas, nors dar pernai birželį šį faktą paviešinusius Rusijos radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistus padavė į teismą.

Neturėdamas jokių oficialių įgaliojimų Kursko ir Belgorodo srityse jis organizuoja savanorių būrius – esą tam atvejui, jei kažkas ryžtųsi pulti pačią Rusiją.

„Pats valiau senus ginklus, pats tvarkiau neperšaunamas liemenes“, – prieš keletą dienų atviravo J.Prigožinas apie pirmuosius „Wagner Group“ veiklos metus, o savo samdinius vadino didvyriais. Prisipažinimas paskelbtas, kai rugsėjo viduryje galimai ne be jo paties žinios buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose jis verbuoja nuteistuosius į karą Ukrainoje.

Iki išsamaus J.Prigožino kaip oficialaus PKK savininko portreto pritrūko tik vienos detalės: jis viešai nepasirodė šią savaitę vykusiame pompastiškame verslo centro „Wagner“ Sankt Peterburge atidaryme.

„Pabrėžtinai skaidrus. Kontrastuojantis ne tik su nuobodžiai pilkais garažų kooperatyvo pastatais, bet ir su naujais penkiolikaaukščiais daugiabučiais. Plieninis nepriekaištingai nuvalytų langų blizgesys, sniego baltumo raidės „ČVK Wagner Center W“ leidžia suprasti, kad čia, Zolnajos gatvėje, jis stovi ne veltui. Tai iššūkis. Tai (mesta –  red.past.) pirštinė. Tai žmogaus, kuris nori priversti į save žiūrėti rimtai, pareiškimas, – taip apie įkurtuves rašė fontanka.ru. – Besisukančios durys, dar vadinamos revolverinėmis, veikia be pertraukos. Žmonės eina ir eina į naujutėlį verslo centrą, lapkričio 4-osios vidurdienį pradėjusį veiklą Peterburge.“

Oficialiai teigiama, kad centro patalpos nemokamai skiriamos privatiems specialistams ir startuoliams, padėsiantiems plėtoti Rusijos karinę pramonę. Paties J.Prigožino teigimu, centro misija  – „sukurti patogią aplinką naujoms idėjoms generuoti, siekiant pagerinti Rusijos gynybos pajėgumus“.

Nuo įkūrimo 2014-aisiais PKK „Wagner“ kruvinų pėdsakų paliko ne vienoje šalyje. Vagnerininkai dalyvavo Krymo aneksijos operacijoje ir kovose dėl Donbaso regiono, jų yra Sirijoje ir Afrikoje. 2018 m. vasarą grupė rusų žurnalistų, bandžiusių įrodyti, kad karo instruktoriai Centrinėje Afrikos Respublikoje užsiima ne mokymais, bet kova dėl deimantų kasyklų, buvo šaltakraujiškai nužudyti. Milijonus dolerių už pagalbą kovojant su džihadistais „Wagner“ gauna iš Malio vyriausybės.

Žurnalistų iš „Bellingcat“, „The Insider“ ir „Der Spiegel“ tyrimai rodo, kad J.Prigožino valdinių vykdomos operacijos glaudžiai susijusios su Rusijos gynybos ministerija ir jos žvalgybos padaliniu – Vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU).

Prieš vasario 24-osios Rusijos invaziją į Ukrainą vagnerininkai atliko parengiamuosius žvalgybos darbus, o kovo pabaigoje įsitraukė ir į aktyvias kovas.

Rusijos armijai Ukrainos fronte patiriant vieną nesėkmę po kitos, vis dažniau naujienų sraute ėmė šmėžuoti jau ne tik „Wagner“, bet ir paties J.Prigožino vardas.

Asmeninis maitintojas

Kas apskritai yra J.Prigožinas, nuo 2016 m. įrašytas į JAV, nuo 2020 m. – į ES sankcijų sąrašus?

J.Prigožinas gimė 1961 m. birželio 1 d. tuomečiame Leningrade. Nors neseniai paskelbtame asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąraše galima rasti žinių apie jo motiną, medicinos mokslų daktarę infektologę Violetą Prigožiną, apie jo vaikystę žinoma nedaug. Teigiama, kad jis baigė sporto mokyklą ir užsiėmė lygumų slidinėjimu.

1979 m. J.Prigožinas buvo nuteistas trylikai metų už plėšimus (per vieną iš jų iki sąmonės netekimo pridusino gatvėje užpultą moterį, iš kurios su bendrais atėmė papuošalus ir 50 rublių), sukčiavimą ir paauglių įtraukimą į nusikaltimus, tad didžiąją dalį savo jaunystės praleido pataisos darbų kolonijoje. Per SSRS žlugimo suirutę kolonijos vartai jam atsivėrė anksčiau laiko – J.Prigožinas išėjo į laisvę 1990 m.

„Visko neprisiminsi – praėjo 40 metų, tačiau tikrai buvau Leningrado kolonijose, Komijoje, – neseniai leidiniui „Verstka“ pasakojo J.Prigožinas. – Rusioje daugelis buvę kalėjimuose, kai kurie dingo, kiti tapo protingesni ir dirba savo šalies naudai. Pas mus, Rusioje, tokia tradicija: jeigu berniukas netinkamai elgiasi, reikia per bausmę padaryti iš jo vyrą, o pas jus, pindosus, – padaryti iš jo moterį.“

Išėjęs iš kolonijos, J.Prigožinas kartu su patėviu Sankt Peterburge atidarė dešrainių kioskų tinklą. Netrukus, kaip pats yra sakęs „New York Times“, rubliai byrėjo greičiau, nei motina spėjo juos skaičiuoti. Netrukus jis tapo pirmosios privačios maisto prekių parduotuvės Sankt Peterburge ir kazino bendraturčiu. 1996 m. ėmėsi restoranų verslo, o viename jų, įkurtame sename laive, lankytis pamėgo tuometis Sankt Peterburgo vicemeras V.Putinas.

Geri santykiai su Rusijos elitu J.Prigožinui atnešė pelningų sutarčių. Jam priklausančiai bendrovei „Concord Catering“ patikėta ne tik maitinti valdžios aparato darbuotojus, rūpintis valstybiniais priėmimais, Rusijos prezidentų inauguracijų svečiais, bet ir tiekti maistą mokykloms, ligoninėms ir kariuomenei.

Rašinius apie šiuos valstybei nenaudingus sandorius vėliau teismai pripažino šmeižikiškais, tuo tik patvirtindami žurnalistinių tyrimų pagrįstumą. Kovos su korupcija fondo skaičiavimu, vien per penkerius metus sudarytų valstybinių sutarčių vertė siekė 3,1 mlrd. dolerių.

Manoma, kad skirtumas tarp šių nepagrįstai didelių sumų ir tikros tiekiamų paslaugų kainos ir buvo skirtas PKK „Wagner“ ir Interneto tyrimų agentūrai įkurti.

Grasinimai JAV

Kremliaus virėjo pravardė netrukus tapo J.Prigožino vardo sinonimu, tačiau, kad jis – vien korumpuotas restoranų savininkas, tapo žinoma, žurnalistams išsiaiškinus, jog jam priklausanti Interneto tyrimų agentūra yra vadinamoji trolių ferma.

JAV teisėsaugos atliktas tyrimas parodė, kad J.Prigožino troliai kišosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. 2018 m. JAV Teisingumo departamento kaltinamajame akte, be J.Prigožino, minima dar dvylika rusų ir teigiama, kad Interneto tyrimų agentūra „dalyvavo operacijose, kuriomis buvo siekiama kištis į rinkimus ir politinius procesus“. Tai daryta iš dalies kuriant netikrų amerikiečių profilius ir valdant socialinės žiniasklaidos puslapius, kuriuose buvo aptariami politikos ir socialiniai klausimai.

„Mes kišomės, kišamės ir toliau kišimės“, –  tai, ką iki šiol neigė, šią savaitę svetainėje „VKontakte“ patvirtino J.Prigožinas. – Atsargiai, tiksliai, chirurginiu būdu ir savaip – kaip mes tai mokame daryti. Per savo tiksliąsias operacijas vienu metu pašalinsime abu inkstus ir kepenis.“

Tiesa, apžvalgininkai abejoja J.Prigožino prisipažinime panaudoto esamojo ir būsimojo laiko pagrįstumu ir postringavimais apie veiksmų preciziką. Šiandien Kremliaus trolių galimybės daug menkesnės nei 2016-aisiais. Visai kas kita – jo galios pačioje Rusijoje.

Tikrieji kėslai

Viešai nustotas neigti „Wagner“ veiklos pobūdis, nors Rusijos įstatymuose aiškiai draudžiama įkurti privačias karines organizacijas. Birželio pabaigoje, po sėkmingo vagnerininkai pasirodymo Luhansko fronte, J.Prigožinui suteiktas Rusijos didvyrio vardas. Rugpjūtį jis nesislapstydamas ėmė daryti sunkų nusikaltimą – būdamas privatus asmuo vyksta į bausmės atlikimo įstaigas ir verbuoja į karą bausmę atliekančius asmenis, neturėdamas jokių teisės aktuose numatytų įpareigojimų žada jiems amnestiją.

J.Prigožinas viešai kritikuoja gynybos ministrą Sergejų Šoigu, armijos generolus kaltina dėl nesėkmių fronte, piktinasi esą neproporcingai mažu, palyginti su nuopelnais ir Gynybos ministerijos biudžetu, „Wagner“ finansavimu. Neturėdamas jokių oficialių įgaliojimų, Kursko ir Belgorodo srityse jis organizuoja savanorių būrius – esą tam atvejui, jei kažkas ryžtųsi pulti pačią Rusiją.

Visa tai byloja apie išaugusias J.Prigožino ambicijas ir galimybes.

Dėl nuolatinės buvusio Rusijos karo vado Ukrainoje Igorio Lapino kritikos J.Prigožinas pakurstė įtarimų, kad nuolatinių kariuomenės nesėkmių akivaizdoje pats nori susikrauti populiarumo dividendų. Vienas valdžiai palankus rusų tinklaraštininkas, turėdamas omenyje Ramzaną Kadyrovą ir J.Prigožiną, pareiškė, kad „piemenys ir virėjai negali vertinti generolo darbo“, o nuo birželio „Wagner“ daliniai prie Bachmuto apskritai nepasiekė reikšmingos pažangos.

Kad Kremliaus virėjas jau nėra vien įrankis V.Putino rankose, byloja ir atviras konfliktas tarp jo ir Sankt Peterburgo gubernatoriaus Aleksandro Beglovo. Prieš dvi savaites J.Prigožinas kreipėsi į prokuratūrą dėl gubernatoriaus esą kuriamos organizuotos nusikalstamos grupuotės ir siekio pralobti valstybės biudžeto sąskaita.

Kita vertus, J.Prigožinui, kaip ir bet kuriam kitam veikėjui, pavojinga turėti pernelyg didelių politinių ambicijų. Tad Kremliaus virėjui ir vėl tenka manipuliuoti, tik šįkart slepiant nebe „Wagner“ ar trolių fermos veiklą, bet asmeninius užmojus.

Lapkričio 4-ąją, lankydamasis Kursko srityje, susitikime su žurnalistais J.Prigožinas vengė kalbėti apie kartu su vietos verslininkais kuriamą vietos miliciją, užtat demonstratyviai aiškino, esą Rusijos žmonės, verslas, vyriausybė ir kariuomenė turi susivienyti kovai už šalies suverenitetą, postringavo, kad Rusija turi viską, ko reikia jos tikslams pasiekti, – stiprų prezidentą, sutelktą kariuomenę ir didį valstybingumą, o jo paties nepriklausomas statusas niekaip neprieštarauja V.Putino politikai.