Incidentas įvyko ambasadoriui atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių.

Rusija gegužės 9-ąją mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Apie vidurdienį į sovietų karių kapines atvykusį S. Andrejevą pasitiko šimtai protestuotojų prieš Rusijos karinę invaziją Ukrainoje. Demonstrantai atsinešė Lenkijos ir Ukrainos vėliavų ir skandavo Rusijos delegacijai „fašistai“ ir „žudikai“.

Lenkų žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusų diplomatą raudonu skysčiu aptaško moteris, užsidėjusi tamsius akinius ir vilkėjusi baltą palaidinę, bei vyras, vilkėjęs baltus marškinius. Paskui ant diplomato buvo šliūkštelėta daugiau raudonų dažų.

Po šio incidento S. Andrejevas ir kiti delegacijos nariai paliko kapines, lydimi policijos.

Rusijos ambasada savo pranešime nurodė, kad per incidentą jokie žmonės sunkiai nenukentėjo.

„Varšuvoje dedant vainiką sovietų karių kapinėse buvo įvykdytas išpuolis prieš Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą ir jį lydinčius rusų diplomatus“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Neonacizmo gerbėjai vėl parodė savo veidus“, – sakė ji, pakartodama Kremliaus teiginį, esą rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su neonaciais.

„Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, mūsų negalima įbauginti. Europos gyventojams turėtų būti baisu matyti savo pačių atspindžius veidrodyje“, – teigė M. Zacharova.

Rusija gegužės 9-ąją paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.

Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus. Lenkija priėmė šimtus tūkstančių karo pabėgėlių iš kaimyninės šalies.

Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

Sekmadienį vakare Varšuvoje buvo surengtos eitynės prieš karą Ukrainoje, per kurias prie Rusijos ambasados buvo sunkvežimiais vežamas Antrojo pasaulinio karo laikų rusiškas savaeigis pabūklas ir traktorius. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo simbolių tapo ukrainiečių traktorių, tempiančių rusų pajėgų paliktus tankus, vaizdai.

Sovietų karių kapinės yra didžiuliame parke šalia kelio, jungiančio miesto centrą su tarptautiniu oro uostu. Jose palaidota daugiau kaip 20 tūkst. Raudonosios armijos karių, žuvusių kovose su nacistinės Vokietijos kariuomene.

Lenkija žlugus komunistiniam režimui nugriovė kai kuriuos Raudonajai armijai skirtus paminklus, tačiau sovietų karių kapines paliko.