Karo studijų instituto teigimu, Rusijos politikai stengiasi išlaikyti nuoseklią retorinę liniją dėl šios atakos, nes iki galo nesuderino to su žvalgyba ir teisėsauga, lydima nesėkmių.

Be viso to, V. Putinas ir aukšti pareigūnai iki galo nesusitarė ir dėl istorijos, kad dėl išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, iš tiesų kalta Ukraina.

„Kovo 23 dieną, po teroristinio išpuolio, diktatorius tiesiogiai pareiškė, kad užpuolikai yra susiję su Ukraina. O kovo 26 dieną, sakydamas kalbą Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros valdyboje, jis ragino ekspertus ištirti visas detales, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekalbėjo apie Ukrainos įtaką vykdant šią ataką“, – aiškino analitikai.

Tai – ryškus pokytis, palyginti su ankstesniais jo kaltinimais. Kremliaus atstovas, paklaustas žurnalistų, Dmitrijus Peskovas taip pat tiesiogiai neteigė, kad šį išpuolį organizavo Ukraina.

V. Putino svyravimas tarp tiesioginio kaltinimo Ukrainai ir šio klausimo vengimo, rodo, kad Kremlius dar nesukūrė formulės, kaip pateikti pasakojimą apie ataką. Manoma, jog taip yra dėl sukrėtimo, kurį patyrė Rusijos elitas, kai išpuolis įvyko. Kiti aukšti pareigūnai taip pat pripažino, kad Rusijos valdžiai vis dar trūksta kritinės informacijos apie ataką.

Ką V. Putinas ir jo pakalikai sako apie teroro išpuolį „Crocus City Hall“ arenoje?

Kovo 23 dieną V. Putinas sakė, kad keturi teroristai buvo sulaikyti pakeliui į Ukrainą, o vėliau pakeitė poziciją teigdamas, kad būtina atsakyti į klausimą: „Kodėl teroristai, padarę nusikaltimą, bandė vykti į Ukrainą, kas jų ten laukė“.

Rusijos FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas pažymėjo, kad: „Ukrainos specialiosios tarnybos prisidėjo prie teroristinio išpuolio planavimo, o radikalūs islamistai jį įvykdė“. Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas tiesiogiai pareiškė, kad už to slypi Ukraina.

Tačiau vėliau „Bloomberg“ rašė, jog V. Putino aplinka netiki, kad Ukraina yra susijusi su teroristiniu išpuoliu „Crocus City Hall“ arenoje.