Į kosmosą iškelti saulės elementų masyvus domina ne vieną pasaulinę kompaniją. Prie šios, kol kas fantastinės idėjos šalininkų prisijungė ir Japonijos bendrovė „Mitsubishi Heavy Industries“. „Mitsubishi Heavy Industries“ pavyko suburti 16 šalies įmonių konsorciumą, kuris sieks iki 2040 m. orbitoje aplink Žemę pastatyti 1 GW galios saulės elektrinę, pranešė Japonijos prekybos ministerijos atstovai. Pranešama, kad į orbitą iškelta jėgainė turės 4 kvadratinių kilometrų ploto saulės baterijų skydelius. Kadangi elektros gamyba orbitoje nepriklauso nuo or

„Penkių kontinentų“ grupei priklausanti bendrovė „Penkių kontinentų“ Bankinės technologijos (BS/2) Lietuvoje ir Rytų Europoje pristato naują, itin modernų vokiečių gamintojo „Wincor Nixdorf“ bankomatą „ProCash 4000“. Šis įrenginys, be kita ko, pritaikytas ir negalią turintiems žmonėms, išduoda bei priima grynuosius pinigus, leidžia atlikti skirtingas banko operacijas. Tačiau svarbiausia jo savybė ta, kad priimtus pinigus jis „atpažįsta“ ir grąžina į apyvartą (angl. recycling). „Iki šiol ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Rytų Europos valstybių d

Kiekvieno mūsų DNR yra bent šimtas naujų mutacijų, naujajame tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Current Biology“, tvirtina mokslininkai. Mokslininkai jau 70 metų stengiasi tiksliai nustatyti mutacijos laipsnį. 1935 metais vienas iš šiuolaikinės genetikos kūrėjų J.B.S.Haldane'as tyrė kraujo liga hemofilija sergančių žmonių grupę. Jis spėjo, jog kiekviename mūsų įvyks maždaug 150 naujų mutacijų. Kiti mokslininkai tyrė šimpanzių DNR ir bandė pateikti prognozes žmonėms, rašo BBC. Tačiau naujos kartos genetinės sekos nustatymo technologija patikimus apytikrius

IBM mokslininkė Frances Ross užsiima mikroskopinius grybus primenančių silicio nanovielučių auginimu, kurios kažkada ateityje gali tapti naujo tipo elektronikos pagrindu. Nanovielutės yra tik vienas iš daugelio modernaus medžiagų mokslo pasiekimų, tačiau jų potencialas yra didžiausias. Mokslininkai deda didžiules pastangas siekdami sukurti naujos kartos elektroninių komutuojančių komponentų kartą, kurie būtų mažesni, greitesni ir galingesni nei šiandieniniai tranzistoriai, rašo technologijos.lt.  Priežastis, dėl kurios kompiuterius tobulinantys mokslininkai siekia