Sveiki visi krepšinio mylėtojai. Vėl griebtis rašymo mane privertė naujausios žinios – naudingiausias šio sezono LKL ir BBL žaidėjas Gediminas Orelikas pasirašė sutartį su Vilniaus “Lietuvos rytu”, rašo puslapio crazysport.lt įkūrėjas Deivis.

Noriu pabandyti paspėlioti, kaip 23 metų 200 cm ūgio krepšininkui seksis naujoje karjeros stotelėje. Žinau, ką pasakys kritikai – juk dar net normaliai nesibaigė sezonas, neaišku, kokia bus kito sezono sudėtis ir t.t. Tačiau šiokias tokias analizes galiu pateikti.

Į kieno vietą perkamas?

Logiškiausias atsakymas – Artūro Jomanto. Pastarojo sutartis baigėsi, o paskutiniai du sezonai buvo daugiau negu nuviliantys. Tačiau čia yra vienas BET. Artūrą gali norėti išsaugoti treneris Dirkas Bauermannas, kuris yra gynybos šalininkas.  Šio stratego planuose Jomantui tikrai atsirastų vietos, o ir žaidėjo kaina, neabejoju, kad bus kritusi. Aš pats mielai sutikčiau, kad Jomantą pakeistų Orelikas – labai atsibodo tas statiškas “Lietuvos ryto” puolimas, kuriame lengvieji kraštai nevaidina jokio vaidmens.

O gal vietoj Simo Buterlevičiaus. Pastarasis prieš metus žaidė tuose pačiuose Prienuose ir neturėjo nei 10 taškų vidurkio, o Orelikas šį sezoną buvo rezultatyviausias LKL.  Simui jau 24 metai, laikas rodyti gerus rezultatus, bet jų nėra. Taip, su gynyba viskas gerai, krepšinio IQ aukštas, tačiau norint kažko pasiekti reikia ir puolimo.

Trečiasis variantas – Steponas Babrauskas, nors aš beveik neabejoju, kad šis gynėjas ir kitą sezoną grįš į Vilnių, be to jis lengvuoju kraštu žaidžia tik iš bėdos – kai nebėra kam. Klausimas, ar kitą sezoną Orelikas galėtų kovoje dėl minučių nukonkuruoti Stepą? Nemanau.

Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad Orelikas SF/PF, tai gal jis imamas į Žubčičiaus/Katelyno/Dylio vietą? Nesąmonė. Prienuose jis gal ir pažaisdavo sunkiuoju kraštu, tačiau tai tikrai  ne jo amplua.

Oreliko privalumai/minusai

Labiausiai į akis krentantis dalykas Oreliko žaidime – neatletiškumas ir iš dalies lėtumas. Lengvajam kraštui neturėti atletiškumo yra nemenkas minusas, tačiau Gediminas tai kompensuoja neblogu krepšinio supratimu, situacijų skaitymu.

Mėgstamiausias atleto ginklas puolime – tritaškiai metimai. Ypač, jei komandos draugas pastato kokybišką užtvarą – lietuvis labai greitai išleidžia iš rankų kamuolį, taip sukeldamas daug problemų gynėjams. Gera žinia – “Lietuvos rytas” yra aukštesnio lygio komanda ir čia bus statomos aukštesnio lygio užtvaros – svarbu, kad Orelikas “nesulūžtų” psichologiškai, nes gerų šansų metimams tikrai turės.

Orelikas atakose moka pasinaudoti savo gana galingai sudėtu kūnu, pagal taisykles atsikratyti gynėjo ir susikurti šiek tiek erdvės. Beje, atletui nereikia labai daug vietos metimui atlikti, nes kaip jau minėjau, krepšininkas pasižymi greitu kamuolio išleidimu.

Atletiškumo trūkumas neleidžia Orelikui dažnai naudotis prasiveržimais, be to  krepšininko arsenale praktiškai nėra driblingo. Skamba tikrai keistai, tačiau rezultatyviausias LKL žaidėjas yra gana statiškas puolime.

Šį sezoną Gedimino žaidime teko matyti ir naujo puolimo arsenalo – žaidimo nugara į krepšį ar net veidu į krepšį. Tačiau tokie triukai nesuveiks  Eurolygos lygio rungtynėse – paprasčiausiai laukia per rimti varžovai, kurių nugara neapžaisi. Na gal vieną kartą, bet ne tris iš eilės kaip prieš “Neptūną”.

Gynyba… Ne pats stipriausias atleto ginklas, o tai didžiulis minusas Bauermanno komandoje. Tiesa, snaiperis kartais sužiba. Man patinka, kad jis pasiaukojamai kovoja dėl kamuolių, gynyboje padeda aukštaūgiams. Didžiausios problemos – prieš vikresnius varžovus. LKL mažąjame finale Gailius puolime darė ką tik norėjo. Gynyboje  labai daug vietos tobulėjimui ir nuo  to, kaip greitai jis mokysis, priklausys minutės aikštėje.

“Lietuvos ryte” Orelikas nebegaus tokios laisvės kaip Prienuose. Kai kurie krepšininkai tokioje situacijoje palūžta, kiti susitaiko su savo vaidmeniu ir tampa gerais “role playeriais”. Kaip bus šiuo atveju? Sunku pasakyti. Jei  atvirai, man daug klausimų kelia Oreliko nugalėtojo charakteris. Paskutinėse trejose Europos taurės rungtynėse, kai sprendėsi Prienų likimas, Gediminas nei karto nepermetė 8 taškų. LKL pirmenybėse turėjo dvi “juodas” rungtynes prieš “Žalgirį” ir “Lietuvos rytą”. Kita vertus, du kartus su  vilniečiais sužaidė galingai. Kovoje dėl bronzos Orelikas rungtyniavo gana stabiliai, tačiau mačų pabaigose iniciatyvos imdavosi ne jis…

Ką Orelikas veikė iki šiol?

Dabar Orelikas yra LKL žvaigždė, tačiau jis visapusiškai atsiskleidė tik persikėlęs į Prienus. Prieš tai jis net tris sezonus gynė “Šiaulių” garbę. Ar kas nors tai  dar atsimena? Turbūt ne, nes Šiauliuose jam buvo patikėtas statisto vaidmuo.

Dar buvo 2008-2009 metų sezonas Pakruojyje. Tada  LKL pirmenybėse aštuoniolikmetis mesdavo daugiau nei po 15 taškų. Būtent po  to sezono pradėta kalbėti apie šiokias tokias perspektyvas.

Atletas keturis kartus vilkėjo Lietuvos rinktinės (žinoma jaunimo) marškinėlius. Puikiai žaidė tik devyniolikmečių  pirmenybėse, kai pelnydavo 15,4 taško. Tuo tarpu aštuoniolikmečių Europos čempionate snaiperis dar buvo suolelio šildytojas ir neturėjo net 4 taškų vidurkio.

Aukso amžius prasidėjo nuo 2010 metų – persikėlus į Prienus. Atletas puikiai pritapo Šeškaus sistemose, o šį sezoną tapo absoliučiu ne tik komandos, bet ir LKL lyderiu. Turbūt logiška, kad nesustabdomai žaisdamas vietinėje lygoje, snaiperis atkreipė “Lietuvos ryto” dėmesį.

Dulkys/ Šikšnius/Sinica, ar Jasaitis/Lukauskis/Gecevičius

Tokios sutartys visada žadina sirgalių diskusijas – koks likimas ištiks krepšininką? Supus ant suolelio kaip Šikšnius, ar atsiskleis, kaip Jasaitis? Dabartinė situacija panašiausia būtent į Šikšniaus – ir vienu  ir kitu atveju ateinama  iš Lietuvos TOP4 komandos.

Tiesa, Šikšnius prieš  ateidamas į “Lietuvos rytą” nebuvo absoliutus “Šiaulių” lyderis, tačiau sudarė tuometinį didįjį ketvertą (kartu su Kuzminsku, Gailiumi ir Low), kuris tą sezoną sukėlė nemažai triukšmo. Nieko keisto, jog buvo tikimasi, jog Arvydas neblogai pritaps ir Vilniuje.

Bet nepritapo. Pora kartų Eurolygoje netgi pasirodė startiniame penkete, bet nieko įsiminančio nenuveikė. Bet yra ir kitokių pavyzdžių. Štai Lukauskis, Delininakitis, Gecevičius arba Jasaitis į “Lietuvos rytą” ėjo iš LKL vidutiniokų, kuriose nekūrė jokių stebuklų,  tačiau Vilniuje paliko ryškius pėdsakus. Tiesa, visais šiais atvejais krepšininkams prireikė keleto sezono, kad įsitvirtintų.

Orelikas su vilniečiais sudarė dviejų metų sutartį, tad peršasi išvada, kad bus laukiama greitų rezultatų. Aš pats galvoju, kad kitą sezoną Gediminas žais panašiai, kaip pirmą sezoną Donatas Zavackas – žinoma, kalbu tik apie statistiką.

Vilniečių biudžetas nėra stebuklingas, tad vargu ar į SF poziciją bus perkamas koks nors superkrepšininkas, o su visais dabartiniais savo pozicijos žaidėjais Orelikas gali konkuruoti.

Galimas daigtas, kad atleto vaidmuo labai priklausys nuo turnyro, kuriame dalyvaus “Lietuvos rytas”. Jei Eurolygoje – tikriausiai bus buriama stipresnė sudėtis, jei Europos taurėje – kiek silpnesnė.

Kaip bebūtų, reikia padėkoti “Lietuvos rytui”. Naudingiausias LKL žaidėjas tikrai nusipelnė savo šanso ir smagu, kai jį suteikia mūsų grandas, o ne užsienio komanda.