Bušido čempiono karjerą gelbėjo ir medikai

Ignas Barysas jau trejus metus nekopė į kovos ringą, bet sirgaliai lietuviškojo Tysono nepamiršta. Ir teisingai daro – vienas geriausių Lietuvos kovotojų jau skaičiuoja savaites, likusias iki sugrįžimo. „Jei sveikata leis“, – apsidraudžia jis.

Atidarė savo klubą

Šiomis dienomis susitikti pokalbio su I.Barysu – nelengva užduotis. 30-metis kaunietis sukasi lyg voverė darbų rate.

Nuo pat ryto – jo paties treniruotės, vėliau – darbas su auklėtiniais ir pavieniais klientais. Vakare laukia šeimos džiaugsmai ir rūpesčiai. Kad iššūkių nebūtų per mažai, kovos menų meistras su kolegomis atidarė savo sporto klubą. Įsirenginėdamas patalpas buvusiame „Vilko“ fabrike Vilijampolėje jis sugaišo ne vieną mėnesį. Nors „Fightersland“ duris atvėrė dar spalį, įrangos gausėja iki dabar.

„Kitą savaitę turėtume gauti specialų kovų narvą. Jį sumontavus vaizdas bus idealus“, – dairydamasis po erdvias klubo patalpas pasakojo atletas.

Paklaustas, kas paskatino pradėti savo verslą, pašnekovas atsiduso.

„Prieš gerus metus prasidėjus karantinui buvau priverstas palikti ankstesnę salę, kurioje sportavau ir dirbau. Likau vienas. Pagalbos ranką ištiesė draugas – nupirko tatamį, patiesė rūsyje ir leido mums su auklėtiniais per karantiną ten rengtis varžyboms. Kiti draugai taip pat paskatino nenuleisti rankų, pasiūlė pagalbą kuriant savo klubą. Kartu su jais ir atlikome visą šį didelį darbą“, – dėstė I.Barysas.

Galimybės: sąlygos „Fightersland“ klube tobulėti – puikios. fightersland.com nuotr.

Sportuoja ir sūnus

Kurdamas klubo koncepciją sportininkas prisiminė gausybę savo aplankytų klubų JAV ir Europoje, pasitelkė nemažai gerų idėjų, tačiau pridėjo ir savo patobulinimų.

„Su draugais daug braižėme, projektavome baldus, rinkome spalvas. Galutinis vaizdas – puikus. Komfortiškai išdėliojome viską, ko gali reikėti kovos menų treniruotėms ir kūno stiprinimo pratyboms“, – kalbėjo jis.

Daugiau nei 300 kv. m patalpose didžiąją dalį užima specialus kovos kilimas – tatamis. Atskira zona skirta fiziniam pasirengimui – „CrossFit“ treniruokliai, štangos, svarmenys, elipsiniai dviračiai, bėgimo takeliai.

Paklaustas apie lankytojus, I.Barysas išvardijo visas amžiaus grupes – nuo vaikų iki veteranų. Ką veikti salėse, randa ir paties sportininko sūnus. Dvimetis jau mokosi kovos menų technikos, entuziastingai muša bokso kriaušę.

„Auga būsimas čempionas“, – šypsojosi I.Barysas.

Iš viso klube sportuoja apie 100 žmonių, tarp jų dvi dešimtys merginų ir moterų. Tikimasi, kad lankytojų padaugės dvigubai ar net trigubai.

„Žmonės pasisemia energijos, sveikatos, perduoda atsiliepimus kitiems. Taip ir augame“, – vardijo jis.

Karjera: I.Baryso treniruojamos E.Kareckaitės laukia išbandymai „Hexagone MMA 2“ ringuose. fightersland.com nuotr.

Be kovų – treji metai

Pastarąjį kartą I.Barysą žiūrovai ringe matė 2018-ųjų rugsėjį „King of Kings“ turnyre. Tuomet jis įveikė ukrainietį Andrejų Chochlovą.

Nuo to laiko buvo stažuotės Jungtinėse Valstijose, gausybė planų praverti garsiausių kovos menų organizacijų duris. Tačiau visus polėkius prigesino sveiktos bėdos.

„Negaliu apsakyti, kaip pasiilgau kovų, sirgalių skandavimo, adrenalino, kūno virpulio... Bet viskam savas laikas. Turiu elgtis protingai ir laikytis medikų nurodymų“, – pats save ramino kaunietis.

Paklaustas apie jį sustabdžiusias sveikatos problemas, I.Barysas prisiminė 2019-uosius.

„Išvažiavau į Ameriką, pasirašiau sutartį, dirbau iš visų jėgų. Ten šiek tiek išsisukau alkūnę. Grįžęs į Lietuvą apsilankiau pas medikus, norėjau pasitikrinti, kaip ji sugijo. Kartu paprašiau ištirti skaudamą koją. Jie diagnozavo labai rimtų problemų. Teko daryti sudėtingą operaciją, tiesinti blauzdikaulį, dėti „geležį“. Paskui sekė ilgas gijimas. Jei ne profesoriaus Rimtauto Gudo ir Vytenio Trumpicko žinios bei pagalba, nežinau, ar būtų pavykę vėl atsistoti ant kojų. Esu jiems labai dėkingas“, – pasakojo I.Barysas.

Kolegos: I.Barysas (dešinėje) pripažino, kad svajojo apie bendrą darbą su R.Biliumi. fightersland.com nuotr.

Ginklų dar nesudeda

– Jūsų sugrįžimas į ringą buvo anonsuojamas pernai lapkričio mėnesį Vilniuje. Jūsų pavardė turėjo tapti vienu skambiausių tarptautinio turnyro afišos įrašų. Kodėl taip ir nepasirodėte?

– Rengdamasis turnyrui sportavau visu pajėgumu. Po sugrįžimo kovos planavau iš operuotos kojos išimti užsilikusį „geležį“, bet medikai perspėjo: yra rizikos, kad kovojant atsivers žaizda ir tai sukels rimtų komplikacijų. Todėl jie operacijos datą paankstino, o pasirodymą turnyre teko pamiršti.

Jėgų, noro, energijos turiu tiek pat, kiek ir anksčiau. Be to, tapau išmintingesnis ringe. Pradėjau tiksliau smūgiuoti, geriau pataikyti. Apie karjeros pabaigą net negalvoju.

– Kada jūsų laukti ringe?

– Noriu žengti visiškai pasiruošęs. Sulaukiau Bušido federacijos atstovų pasiūlymo kovo mėnesį surengti sugrįžimo kovą. Mintį sutikau teigiamai, bet atsargiai. Paprašiau laiko iki vasario pradžios, kai bus aiškiau, ar spėsiu įgauti reikalingą sportinę formą.

– Neseniai atšventėte 30-metį. Nemanote, kad jūsų sportinės karjeros traukinys jau nuvažiavo?

– Anaiptol. Aš nieko nepraradau, nes niekada neapleidau treniruočių. Jėgų, noro, energijos turiu tiek pat, kiek ir anksčiau. Be to, tapau išmintingesnis ringe. Pradėjau tiksliau smūgiuoti, geriau pataikyti. Apie karjeros pabaigą net negalvoju.

– Nedalyvaudamas varžybose turėjote galimybę susitelkti į trenerio darbą. Kaip sekasi jūsų auklėtiniams, pirmiausia, žinomiausiai jų – Ernestai Kareckaitei?

– Ernesta, Lietuvos bušido federacijos padedama, praeitą rudenį Prancūzijoje pravėrė „Hexagone MMA 2“ duris. Nors jos kova su patyrusia dziudo meistre Laetitia Blot baigėsi lygiosiomis, specialistai pripažino, kad mūsiškė pasirodė geriau už šeimininkę. Neseniai Ernesta pasirašė sutartį dar trims kovoms, pirma laukia balandį Nicoje. Varžovės kol kas nežinome, bet labai norime siekti naujų aukštumų. Ernesta tikrai pajėgi tai padaryti, kitos tokios darboholikės, kovos menams atsidavusios sportininkės reikėtų gerai paieškoti.

– Ar tarp auklėtinių matote savo įpėdinių?

– Sunku pasakyti, bet gabaus jaunimo yra nemažai. Anksčiau turėdavau ribotą laiką auklėtinių treniruotėms salėje. Ką tu gali duoti dirbdamas po valandą triskart per savaitę? Dabar mūsų laiko niekas neriboja. Turime visas sąlygas tobulėti. Galime kultivuoti imtynes, boksuotis, organizuoti fizinio rengimo treniruotes. Todėl ir auklėtinių meistriškumas auga kaip ant mielių. Vien iš mano grupės apie dešimt dalyvauja varžybose ir rodo gerus rezultatus. Vasario 12-ąją Alytuje laukia pirmos metų varžybos – bušido SWAT serija. Bus labai įdomu pažiūrėti, kiek patobulėjome.

– Jūsų klube darbuojasi patyręs bokso treneris Rimvydas Bilius. Kaip pavyko prisikalbinti šį žinomą specialistą?

– Prisivilioti šį žmogų buvo mano svajonė. Jis – pirmasis Lietuvos bokso profesionalas. Su šiuo treneriu buvau susidūręs dar 2010-aisiais. Jau tada man paliko didžiulį įspūdį jo darbo metodika, bendravimo stilius. Vėliau treneris gydėsi senas traumas, todėl negalėjo normaliai dirbti. Tačiau aš Rimvydą „medžiojau“, nuolat susiskambindavau, kad neprarasčiau iš akiračio. Praėjusių metų pabaigoje pagaliau pavyko jį pasikviesti į savo klubą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jane

Jane portretas
Gyvuliai

Petras

Petras portretas
Klounas

efkute

efkute portretas
šaunuolis, siek savo tikslo.Lauksime pergalių.Ir su jubiliejumi.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių