72 dviratininkės stojo prie starto linijos Minsko centre vykusiose Europos žaidynių moterų 120 km grupinėse lenktynėse. Tarp jų buvo ir dvi lietuvės – 31-erių Lietuvos čempionė Rasa Leleivytė ir 26 metų Silvija Pacevičienė. Jas prie trasos ir tribūnose palaikė kelios dešimtys sirgalių bei Lietuvos delegacijos narių.

Finišą, Baltarusijos sostinės gatvėse su lenktynių karavanu apsukusios aštuonis ratus po 15 km, mūsų šalies sportininkės pasiekė skirtingu metu.

Iki paskutinės akimirkos lyderių grupėje dėl medalio kovojusi R.Leleivytė užėmė devintąją vietą.

Po pirmojo rato trečia važiavusi S.Pacevičienė antroje lenktynių pusėje neišsilaikė pagrindinėje grupėje. Ji lyderėms pralaimėjo 12 min. 49 sek. ir finišavo 68-ta tarp 69 varžybas baigusių sportininkių. Dar trys dalyvės nefinišavo.

Lenktynės baigėsi dvigubu Olandijos dviratininkių triumfu – čempionės titulą iškovojo Lorena Wiebes, o vicečempione – Marianne Vos. Bronzą laimėjo Tatsiana Šarakova. Iš viso lyderių grupėje finišavo 16 dviratininkių. Visoms jos įskaitytas tas pats rezultatas – 3 val. 8 min. 13 sek.

„Silvija man labai padėjo lenktynių pradžioje, bet jai trūksta varžybų ritmo. O vienai kovoti finišuojant sprinte labai sunku“, - prisipažino R.Leleivytė, po finišo patekusi į savo vyro, masažuotojo Paolo Baldi glėbį. Pora jau daug metų gyvena Italijoje. Tai išduoda ir melodingas akcentas, juntamas lietuvės kalboje.

Komandos palapinėje R.Leleivytę pasveikino Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Valerijus Konovalovas. Išgirdęs, kad sportininkė nėra patenkinta rezultatu, patyręs specialistas šyptelėjo: „Jai visos vietos žemiau šeštosios netinka.“ Dviratininkė pataisė trenerį: „Netinka visos žemiau trečiosios“.

- Rasa, ar devintoji vieta yra tai, ko tikėjotės?

- Tikėjausi pasirodyti geriau. Ir galima buvo geriau. Bet vienai kovoti finišuojant sunku labai, nes pagrindinės varžovė turi stiprias komandas. Reikia, kad ir man kas nors šiek tiek padėtų. Sunku kovoti, , vienam prieš visus. Be to, jei būčiau šiek tiek geresnę poziciją užsiėmusi, būtų buvę geriau.

- Ar lenktynės vyko taip, kaip manėte prieš startą?

- Ne visai. Galvojau, kad pabėgs grupelė. Vienu metu atitrūko trise, bet jas po to lengvai pasivijo.

- Kokia buvo lenktynių trasa?

-Trasa man buvo kiek per lengva. Be to, viena iš poros jos įkalnių buvo akmenuotas grindinys. Tokia danga man nelabai tinka, nes ant jo reikia daugiau masės ir jėgos. Man geriau būtų koks ilgesnis kalniukas. Ta vieta, kur grindinys, buvo labai svarbi. Ten Olandijos rinktinė išsirikiavo ir išvežė savo sprinterę į finišą.

- Ar netrukdė tai, kad prie trasos turėjote atvykti jau prieš keturias valandas ir laukti starto?

- Ne, nes nebuvo labai karšta. Trasa gera, viekas puikiai suorganizuota, bet gaila, kad tik devinta vieta. Esu patenkinta, tik kai laimiu.

- Ką veiksite dabar?

- Jau rytoj išvažiuoju ir keliausiu į aukštikalnes treniruotis. Po to dalyvausiu „Giro d‘Italia“ lenktynėse, vėliau laukia Europos čempionatas. Ten tikiuosi geriau pasirodyti. Gaila, kad nepavyks ginti Lietuvos čempionės titulo, nes tuo metu būsiu aukštikalnėse – treniruotės ten labai svarbios ir efektyvios.